Ožio dienos ritualui tinka tik pats šviesiausias, pats balčiausias ožys. www.agrolietuva.lt nuotrauka.
Šiandien švenčiama paskutinė etnografinė rudens šventė – Ožio diena.
Įvairiose Lietuvos vietose ji nuo seno švęsta skirtingu metu – ir lapkričio 10 d., ir 11 d. – per Šv. Martyną, ir 12 d., iškart po jo. Mat Ožio diena švenčiama, likus 40 dienų, tai yra, devintadaliui metų, iki Kalėdų, iki Saulės grįžimo.
Lietuvoje, o taip pat ir Anykščių krašte, seniau tai būdavo įspūdingos rudens palydos ir padėka dievams už derlių.
Ožio diena – tai atsiskaitymo, metų darbų apibendrinimo laikas: tądien sumokama grūdais už paslaugas kalviui, kerdžiui ir malūnininkui, renkami kaimo vyresnieji.
Kodėl Ožio diena? Todėl, kad piemenėliai, labiausiai laukdavę sniego ir ganiavos pabaigtuvių, tądien surengdavo Sniego šauktuves: kur nors pamiškėje, išsirinkę patį drūčiausią ir balčiausią ožį, aplink jį triskart Saulės kryptimi apvesdavo baltą ožką. Du piemenys vesdavo ožką, o mažiausiąjį piemenėlį užsodindavo ant jos raitą. Paskui būdavo šokių, žaidimų laikas: užlipę ant akmens ar kelmo, rėždavo linksmas prakalbas, ant laužo kepdavo kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių. Nepalikdavo ir ožkos su ožiu: ožką palepindavo morkom ar kopūstlapiais, o ožiui sušukuodavo barzdą ir dar uždėdavo žalią miško pataisų karūną.
21801 598692There is noticeably a bundle comprehend this. I suppose you created specific good points in functions also. 925286