Delfi (V.Kopūsto nuotr.)
Aštrėjant diskusijoms dėl dvigubos pilietybės, noriu pareikšti savo nuomonę – Lietuvos Respublikos Konstitucijos keisti nereikia. Reikėtų įsigilinti į jos 12 straipsnio turinį, jog suvoktum, kad jis gerai apibrėžia pilietybės įgijimo ir netekimo rėmus, gaires.
Pacituosiu visą straipsnį: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.
Taigi, jeigu gimei Lietuvoje, Lietuvos piliečių šeimoje – įgyji mūsų pilietybę. Konstitucija sako, jog visus kitus atvejus reglamentuoja įstatymai. Deja, mūsų Konstitucinis Teismas (pabrėžiu – ne Konstitucijos tėvai) sukūrė problemą – žodį „atskirus“ aiškindamas kaip sinonimą terminams „išimtinius“, „ypač retus“. Jeigu mes teisingai „išverstume“ žodį „atskiras“, pripažindami, jog jį naudojant nebus leista „tuntais“, miniomis įgyti Lietuvos pilietybę, mes atvertume kelią racionaliems teisiniams sprendimams, sutaupytume laiko ir pinigų, kurių reiktų rengiant referendumą.
Deja, dabar mes esame teisiniuose spąstuose – Konstitucinis Teismas žodį „atskiras“ laiko sinonimu terminams „išskirtinis“, „ypač retas“ ir pan. Jeigu Konstitucinis Teismas peržiūrėtų savo sprendimą, jeigu Seimas turėtų atitinkamą politinę valią, klausimą galima būtų „pigiai“ ir gana greitai išspręsti. Jeigu Konstitucinis Teismas ir politikai rūpintųsi bendruoju gėriu – teisingumu, taip ir įvyktų.
Dabar gi politikai gėdingai reaguoja į pavienį atvejį bandydami pritaikyti jam įstatymus. Todėl tai dvelkia daugiau politika nei teise.
