Kiekvienais metais lapkričio mėnesį Lietuvoje ir visoje Europoje minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pagrindinis šios dienos tikslas – informuoti visuomenę kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą gydantis šiais vaistais.
Lietuvoje minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, kiekvienais metais, pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijas, pasirenkama tikslinė auditorija (bendrosios praktikos gydytojai, ligoninių personalas, visuomenė), kuriai skiriama naudinga medžiaga ir renginiai antibiotikų suvartojimo ir antimikrobinio atsparumo temomis.
Kas yra antibiotikai?
Antibiotikai (gr. anti – prieš, biotikos – gyvybinis) yra vaistinės medžiagos, kurios slopina bakterijų augimą arba jas užmuša. Antibiotikais pastaruoju metu yra vadinamos ne tik natūraliu būdu iš mikroorganizmų, gyvulių ar augalų gautos, bet ir sintetiniu būdu pagamintos antibakterinės medžiagos.
Kas yra antimikrobinis atsparumas?
Tai natūralus biologinis fenomenas, kai mikroorganizmai prisitaiko prie juos žudančio vaistų poveikio ir įvairiais būdais geba sumažinti arba panaikinti vaistų efektyvumą gydant ligas. Augantis antimikrobinis atsparumas – visuomenės sveikatos problema, kurios pagrindinė priežastis – dažnas ir neracionalus antibiotikų vartojimas. Spartaus bakterijų atsparumo vystymosi ir plitimo problemos nebepajėgiama išspręsti kuriant naujus antibiotikus.
Svarbu žinoti:
Kas yra savigyda antibiotikais?
Savigyda antibiotikais – tai neatsakingas antibiotikų vartojimas (arba ketinimas vartoti juos) nepasitarus su gydytoju:
• kai vartojami po ankstesnio gydymo likę antibiotikai arba
• antibiotikų įsigyjama vaistinėje be recepto.
Antibiotikus gali skirti tik jus apžiūrėjęs gydytojas
Daugelis peršalimo ligų gali sukelti tuos pačius simptomus, tačiau jų gydymas gali skirtis. Jeigu anksčiau jums sergant buvo skirti antibiotikai ir jūs visiškai pasveikote, pasireiškus panašiems simptomams, jūs vėl norėtumėte vartoti anksčiau skirtą antibiotiką. Tačiau jus apžiūrėjęs gydytojas gali nustatyti, ar ir šį kartą esantiems simptomais mažinti reikia antibiotikų.
• Niekada nemėginkite įsigyti antibiotikų be recepto;
• Niekada nekaupkite antibiotikų vėlesniam gydymui;
• Niekada nevartokite po ankstesnio gydymo likusių antibiotikų;
• Niekada nesidalykite antibiotikų likučiais su kitais žmonėmis.
Antibiotikai nemalšina skausmo ir negali išgydyti visų ligų
Antibiotikai neveikia kaip nuskausminamieji ir negali palengvinti galvos ar kitų kūno dalių skausmo bei sumažinti karščiavimo.
• Antibiotikai veiksmingi kovoja tik su bakterinės kilmės infekcijomis ir negali padėti išgydyti infekcijų, kurias sukelia virusai, pvz., slogos ar gripo;
• Iki 80 % peršalimo ligų yra virusinės kilmės, taigi, vartodami antibiotikus, geriau nepasijusite.
Be reikalo, pvz., peršalus ar susirgus gripu, vartojami antibiotikai nepadės greičiau pasveikti ir gali sukelti šalutinius reiškinius
Nuo peršalimo ar gripo vartojami antibiotikai neduos jums jokios naudos: antibiotikai neveikia virusinių infekcijų. Be to, antibiotikai gali sukelti nemalonių šalutinių reiškinių, tokių, kaip viduriavimas, pykinimas arba bėrimas.
Sergant lengvomis bakterinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, sloga, gerklės uždegimas, bronchitas ar ausų uždegimas vartoti antibiotikų dažnai nebūtina, nes dauguma atvejų žmogaus imuninė sistema gali pati įveikti lengvas infekcijas.
Daugumą simptomų galima palengvinti nereceptiniais vaistais. Vartojami antibiotikai nepalengvins jums pasireiškiančių simptomų ir nepadės greičiau pasijusti geriau.
Simptomams neišnykus arba iškilus abejonių, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Jeigu jūs tikrai sergate sunkios infekcijos sukelta liga, pvz., bakteriniu plaučių uždegimu, gydytojas skirs antibiotikų. Jums vertėtų kreiptis pagalbos, jei:
• esate vyresni kaip 65 metų;
• sergate astma arba diabetu;
• sergate kitomis plaučių ligomis (pvz., lėtiniu bronchitu, emfizema, lėtine obstrukcine plaučių ilga);
• sutrikusi širdies veikla (pvz., praeityje patyrėte širdies smūgį, jums diagnozuota krūtinės angina, lėtinis širdies nepakankamumas);
• turite sveikatos sutrikimų, dėl kurių nusilpusi imuninė sistema; arba
• vartojate vaistus, kurie slopina imuninę sistemą (pvz., steroidus, chemoterapinius vaistus nuo vėžio, kai kuriuos vaistus, kuriais slopinama skydliaukės veikla).
Skirkite sau laiko pasveikti
Susirgus, ypač kai tam tikri simptomai pasireiškia pirmą kartą, gali būti nelengva. Tinkamu laiku apsilankyti pas gydytoją gali būti sunku, be to, tai gali būti brangu ir pareikalauti nemažai laiko. Jei žinosite, kaip kontroliuoti pasireiškiančius simptomus, bus lengviau kovoti su liga. Sužinokite, kaip pasirūpinti savimi nevartojant antibiotikų.
Sergant dauguma peršalimo ligų, ligonio būklė pagerėja po dviejų savaičių. Simptomams neišnykus arba iškilus abejonių, svarbu pasitarti su savo gydytoju. Kreipkitės patarimo į vaistininką – simptomus gali palengvinti kiti vaistai. Vaistininkas gali rekomenduoti nereceptinių vaistų peršalimo ar kitiems simptomams lengvinti. Visada klauskite jo, ypač jeigu vartojate vaistus nuo kitų ligų:
• Nuskausminamieji lengvina skausmą ir mažina karščiavimą;
• Vaistai nuo uždegimo, pvz., gerklės purškalai arba pastilės, lengvina rijimą;
• Geriamieji atsikosėjimą lengvinantys vaistai šalina gleives iš kvėpavimo takų;
• Nosies purškalai ir nosies gleivinės paburkimą mažinantys vaistai padeda lengviau kvėpuoti;
• Antihistamininiai vaistai mažina nosies užgulimą, slopina čiaudulį ir nosies kutenimą.
Gausus skysčių vartojimas ir poilsis padės pasveikti nuo bet kurios peršalimo ligos.
Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Anykščių skyriaus
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Edita Jurčiukonienė
