Kaip 2014 metus matė žurnalistai?

Svarbiausi besibaigiančių 2014-ųjų įvykiai Lietuvoje buvo suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimas, panaikinęs rusiškų dujų monopoliją, ir prezidentės Dalios Grybauskaitės perrinkimas antrajai kadencijai, mano Lietuvos žurnalistai ir redaktoriai.

Tradicinėje naujienų agentūros BNS apklausoje tarp svarbiausių Lietuvos įvykių taip pat minėtas sprendimas dėl euro įvedimo, gynybos finansavimo didinimas, žlugęs referendumas dėl žemės pardavimo ir Dainų šventė.

Žurnalistų teigimu, pasauliui didžiausią įtaką šiemet darė Rusijos veiksmai Ukrainoje ir „Islamo valstybės“ grupuotės įsitvirtinimas Sirijoje bei Irake.

„Lietuvai šiemet didelę įtaką darė agresyvūs Rusijos veiksmai. Saugumo klausimai buvo pabrėžiami tiek pasitinkant suskystintų gamtinų dujų laivą – saugyklą, tiek prezidento rinkimų kampanijoje, tiek diskusijose dėl euro įvedimo. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija šokiravo tarptautinę bendruomenę, bet daugelis Vakaruose dar labiau susirūpinę islamistų įsitvirtinimu ir išaugusia terorizmo grėsme“, – sakė BNS redaktorius Vaidotas Beniušis.

„GAZPROM“ EROS PABAIGA

„Nepriklausomybe“ (angl. Independence) pavadintas suskystintų gamtinių dujų laivas – saugykla į Klaipėdą atplaukė spalio 27-ąją, užtikrindamas pirmąją alternatyvą Rusijos dujų koncernui „Gazprom“, kurį Lietuva kaltino keliant kainas politiniais tikslais.

Kitąmet per terminalą Lietuva importuos apie pusę milijardo kubinių metrų gamtinių dujų iš Norvegijos įmonės „Statoil“. Tai sudaro apie penktadalį per metus suvartojamo kiekio.

„Verslo žinių“ žurnalistas Rytas Staselis pabrėžė, kad terminalas sudaro prielaidas formuotis gamtinių dujų rinkai, o keli skirtingi tiekimo šaltiniai padės užtikrinti didesnį dujų kainų stabilumą.

Žurnalo IQredaktoriaus Ovidijaus Lukošiaus teigimu, projekto įgyvendinimas parodė, kad „Lietuva gali priimti toliaregiškus sprendimus ir rasti priešnuodžių Rusijos energetiniam diktatui“.

Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis atkreipėdėmesį, kad Rusija dažnai naudojo dujų ginklą prieš kitas šalis, tad Lietuva „nors ir skubėdama ir dideliais kaštais išmušė manipuliavimo kozirį iš „Gazprom“.

ANTRA KADENCIJA

Gegužę vykę prezidento rinkimai praėjo be didesnės intrigos, bet D. Grybauskaitei, priešingai nei prieš penkerius metus, šįkart prireikė antrojo rinkimų turo, kuriame ji įveikė socialdemokratą Zigmantą Balčytį.

Po rinkimų prezidentė pareikalavo atleisti įtartinus viceministrus, energetikos ir vidaus reikalų ministrais paskirti nepartiniai kandidatai, o dalis politologų prakalbo, kad prezidentė iš parlamento perima Vyriausybės kontrolės funkcijas.

„Prezidentūros galios didėjimas lyginat su kitomis valdžios šakomis yra dėsningas ir labai svarbus procesas, patvirtinantis, kad sistema persitvarko reaguodama į fragmentuotą ir abejotinų politinių vertybių dominuojamą koaliciją bei silpnąVyriausybę“, – sakė portalo lrytas.lt vyr. redaktorius Liudas Dapkus.

LRT televizijos žurnalistė Rita Miliūtė D. Grybauskaitės perrinkimą pavadino politinio štilio Lietuvos partiniame gyvenime įrodymu.

BNS redaktorė Jūratė Skėrytė ir dienraščio „Klaipėda“ redaktorius Saulius Pocius pabrėžė, kad Ukrainos krizės kontekste prezidento rinkimai buvo išskirtinai svarbūs Lietuvos užsienio politikos kursui.

Naujienų portalo alfa.lt vyr. redaktorius Tadas Marčiukaitis atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje pareigas einantis prezidentas buvo perrinktas antrai kadencijai, ir tai reiškia, kad strateginėje Lietuvos politikoje nebus didesnių pokyčių.

VALIUTA, ŽEMĖ IR GYNYBA

Metų viduryje Europos Sąjunga (ES) galutinai patvirtino Lietuvos priėmimą į euro zoną nuo sausio 1-osios.

Radijo stoties RFI (Radio France Internationale) žurnalistė Marielle Vitureau (Mariel Vituro) sakė, kad bendros ES valiutos įvedimas atveria Lietuvai naujas galimybės ir dar labiau pritvirtina prie Europos šeimos.

„Anykštos“ vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė laikėsi kitos nuomonės – lito atsisakymą ir leidimą parduoti žemę užsieniečiams, kurio nesustabdė referendumas, ji pavadino atsisveikinimu su Lietuvos valstybingumo simboliais.

LRT televizijos naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis tarp svarbiausių įvykių išskyrė „persilaužimą stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus ir didinant gynybos finansavimą“. Kitąmet Lietuvos gynybos biudžetas auga trečdaliu.

Daugelis žurnalistų pažymėjo, kad pasaulyje karinį aktyvumą demonstruojanti Rusija sutelkė Lietuvos visuomenę.

„Baltijos šalys yra tiesioginiame Rusijos interesų lauke ir artimiausioje grėsmės zonoje, Lietuva dar yra per smarkiai priklausoma nuo Rusijos energetiškai ir ekonomiškai. Tai privertė mus susitelkti, permąstyti mūsų kaip piliečių ir kaip valstybės vertybes, saugumą, ekonomikos perorientavimą į kitas rinkas“, – sakė naujienų portalo delfi.lt vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė.

RUSIJA IR ISLAMISTAI

Revoliuciją Ukrainoje ir po to sekusią Krymo aneksiją bei Rusijos paramą separatistams tarp svarbiausių metų įvykių įvardijo visi BNS apklausti žurnalistai ir redaktoriai. Kai kurie iš jų atskirai išskyrė „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą virš separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos teritorijos liepos mėnesį.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsėsi visus 2014 metus ir iš esmės pakeitė visų mūsų – europiečių ir amerikiečių – požiūrį į santykius su Rusija, sugriovė iliuzijas, kad XXI a. karas Europoje neįmanomas ir privertė pradėti rūpintis savo saugumu bei prisiminti pamatines vakarietiškos liberaliosios demokratijos vertybes“, – sakė „Druskininkų naujienų“ redaktorius ir delfi.lt naujienų portalo apžvalgininkas Romas Sadauskas-Kvietkevičius.

Dėl veiksmų Ukrainoje Vakarų įvestos sankcijos kartu su smukusia naftos kaina sudavė skaudų smūgį Rusijos ekonomikai, ir apžvalgininkai visame pasaulyje bando nuspėti, kaip tai paveiks Rusijos politiką kitąmet.

Pasak „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio, „šis procesas pagrįstai kelia klausimą, ar tai nėra Sovietų Sąjungos byrėjimo naujausio etapo – rekonstruotos diktatūrinės bei imperialistinės Rusijos valstybės byrėjimo – pradžia, galinti turėti visiškai neprognozuojamų ir destruktyvių padarinių“.

Vienu iš didžiausių iššūkių tarptautinei bendruomenei artimiausiais metais išliks kova su Irako ir Sirijos teritorijoje įsitvirtinusia „Islamo valstybės“ grupuote, kurią Vakarai kol kas bando susilpninti atakomis iš oro ir ruošdami Irako pajėgas.

„Lietuvos ryto“ užsienio naujienų redaktorius Vaidas Saldžiūnas tvirtino, kad Vakarų šalys baiminasi jų pilietybę turinčių „teroristų praplautomis smegenimis“, o kova su islamistais išsiurbs JAV išteklius, kurie kitu atveju galėtų būti skirti Pietryčių Azijai ar Baltijos šalims.

Tarp svarbiausių pasaulio įvykių taip pat minėtas Ebolos viruso protrūkis Afrikoje, JAV ir Kubos diplomatinių santykių užmezgimas.

Analogiškoje apklausoje prieš metus svarbiausiu 2013 metų įvykiu Lietuvoje buvo nurodytas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, pasaulio – popiežiaus Pranciškaus išrinkimas.