Nors ir švelni, gera, bet išvaryta…

Svėdasiškiai antradienį gausiai ir riebiai valgė, gausiai ir gardžiai gėrė, linksmai dainavo, šūkaliojo senųjų tradicijų nepamiršo ir nors ir švelnią, šiemet rimtai ir neatėjusią, neprasidėjusią žiemą iš kiemo vijo. Aukštaitišką pasaulį kaip ir dera iki pat Velykų užvaldė Gavėnas – griežtas ir teisingas šventos rimties ir pasninko nepaisantiems.

Baltą, skaidrų, saulėtą, slidų vidurdienį iš Svėdasų bibliotekos į miestelį patraukė bibliotekininkės Astos mobilizuotas mažų ir visai mažų persirengėlių būrys. Veidai, veideliai, kaukėti bibliotekos „dirbtuvėlėse“ pačių sukurtomis kaukėmis – kitą dieną sutikęs ir išsigastum. Dideliais žingsniais žirglioja ilgakojė ožka, pilvą išpūtęs krypuoja Lašininis, spėriai, lengvai žingsniuoja Kanapinis, paslaptingas daktaras, kur ką pelnyti dairosi žydukai, ratus suka velniai vikrieji. Beveik susitvėrusios ritasi tamsiaakės, raudonskruostės, putlios čigonėlės… Dar gi ir paslaptinga moteris iš Beržų gatvės, dar jauna, gyvybinga, savo Venecijos karnavalo stiliaus gražaus, paslaptingo veido, viliojančia kauke užsigobusi moteriškė – burtininkė, iš viso net keturiolika linksmuolių – vaišingųjų džiaugsmui ir paniurėlių niurnėjimui. Dainos: „Čigonėlei duos duos…“, „Mes žydukai Lietuvos…“ Būrėja būrė, sveikino, linkėjo keltis iš žiemos miego, vaduotis iš liūdesio, palydovai dosniai dalijo vaistažoles ir miestelėnų dovanas be išdidumo priėmė. Gardūs gi Svėdasuose blynai, saldainiai, visokie saldumynai. Sugriuvę į parduotuvę nustebino, nes dovanų neprašė, o patys dalijo. 

Bibliotekoje taip pat kvepėjo blynais, Dalia ir Asta nuo pat ryto prisimaišę tešlos, vikriai prie kepsninės sukėsi ir pagerintus blynukus spėriai kepė – skaitytojus, o ypač vaikučius, tradiciniais gardėsiais vaišino, dar ir aviečių uogienės pridėdamos. O vakare, jau sutemus, miestelį užgriuvo ypatingo linksmumo, ypatingo puošnumo drabužiais pasipuošę garsiojo Butėnų kaimo persirengėliai.

O kokios čigonėlės, o koks kiauliasnukis Lašininis, vos į „Aibės“ krautuvėlę suvirto, pardavėja tuoj suspigo: „Gelbėkit, kviečiu policiją…“