1952-1957 metais leistame „Kolektyviniame darbe“ svarbiausia tema – sėjos darbai. Tačiau 1952-1955 metais galima rasti ir tekstų, kuriuose rašoma apie statybas. Tiek pastatų, tiek komunizmo. Vėliau, 1956-1957 metais šių temų beveik nerasta, laikraštis pasikeičia, atsiranda daugiau nuotraukų, karikatūrų. Šįkart skaitytojams pateikiame ano metų statybines aktualijas, taip pat kviečiame akis paganyti į tuometines karikatūras bei satyras.
***
„Statybininkai dirba“, – rašoma 1952 m. 34 nr. „Kolektyviniame darbe“. Su visomis detalėmis pateikiama, kaip statybininkai dirba, kas buvo padaryta ir kokiu tikslu. „Draugystės“ kolūkio statybininkų brigada gerai pasiruošė visuomeninių pastatų statybai. Kolūkyje beveik baigti stalių dirbtuvės pastato darbai <…>. Stogams dengti kolūkyje specialiu zeimeriuku jau pagaminta virš 16 tūkstančių aukštos kokybės stogams dengti lentelių. Šie darbai įvykdyti žiemos laikotarpiu. Statybos brigados nariai paruošė didelį, virš 70 tonų talpos, rūsį šakniavaisiams: apdengta naujas stogas, padaryta lubos ir atremontuota akmeninės sienos. Vasaros metu kolūkyje bus laikoma ledai, o žiemą – bulvės ir kiti šakniavaisiai“.
„Kolektyvinio darbo“ 27 numeryje puikuojasi didžiulis straipsnis „Spartinti visuomeninių pastatų statybą“. Čia rašoma apie esamus ir statomus pastatus gyvuliams. „Rajono žemės ūkio artelių nariai laiške visos pažangiosios žmonijos vadui ir mokytojui draugui Stalinui įsipareigojo nenuilstamai stiprinti visuomeninį ūkį, vystyti gyvulininkystę, kelti jos produktyvumą, užtikrinti tinkamas sąlygas visuomeninių gyvulių žiemojimui. Siekiant, kad šie įsipareigojimai būtų įvykdyti, būtina ne tik gerai paruošti senąsias patalpas visuomeninių gyvulių žiemojimui, bet ir sparčiai vykdyti naujų gyvulininkystės pastatų statybą, stengtis, kad kiekvienoje žemės ūkio artelėje būtų įvykdytas visuomeninių pastatų statybos planas <…>. Šiuo metu kolūkis jau užbaigė paukštidės, kiaulidės ir maisto sandėlio statybą, vykdo antros 250 vietų kiaulidės tatybos darbus“.
Nepamirštamas ir draugas Stalinas, apie jį kalbama gražiausiais žodžiais: „Tarybiniai žmonės, atsidėkodami partijai ir vyriausybei už begalinį rūpinimąsi liaudies gerove, kaskart vis glaudžiau susitelkia apie bolševikų partiją, apie išmintingąjį vadą ir mokytoją, taikos visame pasaulyje vėliavininką Josifą Visarionovičių Staliną. Tarybinė liaudis ir visa pažangioji žmonija karščiausiai remia mūsų vyriausybės politiką, kurios pagrindą šiuo metu sudaro energingą kovą už tvirtos ir pastovios taikos užtikrinimą visame žemės rutulyje, už taikų ir kūrybinį darbą“.
Nr.50: „Taisykime kelius“. Tekste pasakojama, kad atsiranda vis daugiau mašinų, dėl to reikalingi geros kokybės, sutvarkyti keliai.
„Susisiekimo priemonių skaičius kaskart didėja, naujas auto mašinas įsigyja ne tik įmonės, įvairios organizacijos, bet ir kolūkiai. Be to, iš rajono kolūkių kasdien atvyksta į Anykščius dešimtys pastočių atsiimti įvairių trąšų, žemės ūkio padargų. Geram susisiekimui reikalingi geri keliai, o norint juos turėti, būtina laiku ir tinkamai sutaisyti. <…> Šiame darbe pažymėtinų rezultatų pasiekė Aknystų apylinkės „Auksinės varpos“ žemės ūkio artelė (pirmininkas drg. Meškėnas). <…> Taip pat kasdien spartina darbo tempus prie vietinės reikšmės kelių remonto Mičionių apylinkės Liudo Giros vardo (pirmininkas drg. Patapovas) ir kitos žemės ūkio artelės“.
Tame pačiame tekste, žinoma, peikiami kolūkiai, neįvykdę darbų tinkamai: „Štai Piktagalio apylinkės Molotovo vardo kolūkis iki šiol teišvežė kelių taisymui vos 100 kub. m žvyro, vietoj 400 kub. m pagal planą“. Pabrėžiama, kad šis kolūkis net nepradėjo griovių valymo darbų! Peikiami ir Šeiminiškių apylinkės „Tarybų Lietuvos“ (pirmininkas drg. Baranauskas), Anykščių apylinkės „Anykščių šilelio“ (pirmininkas drg. Juodvalkis), Rubikių apylinkės „Pergalės“ (pirmininkas drg. Paciūnas), Kunigiškių apylinkės „Lenino keliu“ (pirmininkas drg. Jankauskas) kolūkiai už tai, kad laikosi „nuošalyje nuo kelių remonto“.
***
Apie kelių taisymą kalbama ir 1953-ųjų metų „Kolektyviniame darbe“. „Taisykime kelius“ – skelbiama ir šių metų „Kolektyvinio darbo“ 48 numeryje. Skelbiama, kad „Geri keliai nuo gedimų, lūžimų apsaugoja transporto priemones, sutaupo laiką, taip brangų kolūkiečiams. <…> Birželio 10 dieną rajone prasidėjo kelių taisymo mėnuo“. Čia jau pagiriamas Piktagalio apylinkės Molotovo vardo kolūkis, teigiama, kad jis „į susisiekimo gerinimą atkreipė rimtą dėmesį“. „Į kelių, tiltų remontą taip pat aktyviai įsijungė „Paryžiaus komunos“, „Anykščių šilelio“ ir kiti kolūkiai“, – teigiama. Čia barti gauna Juškonių apylinkės Lenino vardo kolūkis: „Nutarta mėnesio bėgyje suremontuoti visus kolūkiui priklausančius kelius, tiltus. Ir ką gi? Po susirinkimo praslinkus vos kelioms dienoms, kolūkio pirmininkas drg. Gudauskas kategoriškai atsisakė priimti sprendimą apie kelių taisymo mėnesio uždavinius, o apie darbą net visiškai negalvoja. <…> Tačiau artelėje yra ir nepravažiuojamų kelių, sulūžusių tiltų. Kaip drg. Gudauskas tokiais keliais panaudos sunkvežimį?“.
„Kolektyvinio darbo“ 59 numeryje pirmame puslapyje puikuojasi straipsnis „Į naujus komunistinės statybos laimėjimus“. Čia kalbama ne apie tiesioginį pastatų statymą, bet apie kur kas svarbesnius dalykus – kaip sėkmingai yra statomas komunizmas. Skelbiama: „Lietuvos darbo žmonės su neapsakomu džiaugsmu mini liepos 21-ją. Šiai įžymiajai datai darbininkai ir kolūkiečiai paruošė puikias darbo dovanas. Eilė respublikos įmonių, fabrikų pirma laiko įvykdė ir viršijo pusmečio gamybos planus, žymiai pakėlė darbo našumą, sutaupė nemažus kiekius žaliavos, sumažino produkcijos savikainą, įsisavino eilę naujų gamybos rūšių“. Džiaugiamasi, kad „Visuose rajono kolūkiuose sukomplektuota po 4 gyvulininkystės fermas, nuolat keliamas gyvulių produktyvumas. Per laikotarpį nuo kolektyvinių ūkių susikūrimo „Draugystės“, „Ateities“, „Bolševiko“, Molotovo vardo ir eilė kitų kolūkių žymiai sustiprėjo ūkiniu-organizaciniu atžvilgiu, pakilo kolūkiečių politinis sąmoningumas, gamybinis aktyvumas. Į kolūkinę buitį vis tvirčiau įeina elektra, technika. Šiuo metu „Anykščių šilelio“ kolūkyje apie 20 motorų suka elektros įeiga, gaunama pajungus Anykštos vandenį. <…> Žymiai pagerėjo išleidžiamos produkcijos kokybė „Spartako“ veltinių artelėje, Rubikių plytų fabrike „Anykščiai“, vyno fabrike „Anykščių vynas“. <…> Nėra abejonės, kad Lietuvos darbo liaudis, Komunistų partijai vadovaujant, broliškosioms tautoms, o ypatingai didžiajai Rusų tautai padedant, ir toliau energingai sieks bendro tarybiniams žmonėms tikslo – komunizmo pastatymo mūsų šalyje“.
***
1954 metais apie statybas rašoma pakankamai retai. Trisdešimt šeštajame numeryje „Bolševiko“ kolūkio statybos brigados brigadininkas J. Dubrava tekste „Plečiame statybas“ dėsto: „Praėjusiais metais tinkamai pastatyti tvartai įgalino pakelti kolūkio gyvulių produktyvumą, pagerinti jų priežiūrą. <…> Mes iš praktikos žinome, kad geras pasiruošimas nulemia darbų sėkmę. Todėl visapusiškai pasiruošę, jau balandžio mėnesio pradžioje pradėjome statybos darbus. <…> Bus pastatyta linų ir grūdų džiovyklos, karvidė, 2 sandėliai grūdams, 10 gyvenamųjų namų kolūkiečiams. Numatoma atlikti fermų mechanizavimą. <…> Šiandien, švęsdami tarptautinę darbo žmonių šventę – Gegužės Pirmąją, mano vadovaujamos brigados nariai pasiryžę kovoti už naujus laimėjimus visuomeninių pastatų statyboje, už tolesnį kolūkio stiprinimą“.
53 numeryje, taip pat pirmame puslapyje, yra straipsnis „Plėsti visuomeninių pastatų statybą“. Rašoma, kad labai svarbu plėsti šių pastatų statybą, nes „Tik turint gerus pastatus galima žymiai geriau organizuoti gyvulių priežiūrą ir pakelti jų produktyvumą, o mechanizavus gyvulininkystės fermas palengvėja gyvulių augintojų darbas. Nemažą dėmesį visuomeninių pastatų statybos darbų vykdymui skiria „Lenino keliu“ kolūkio valdyba. Kolūkyje iš anksto buvo paruošta statybinė medžiaga šių metų statybos sezonui. Todėl pastaruoju metu šiame kolūkyje visuomeninių pastatų statyba vyksta pilnu tempu“. Sakoma, kad statyba neblogai vykdoma „Pergalės“ kolūkyje – čia bus pastatyta vištidė, karvidė, grūdų sandėlis ir virtuvė. Čia neblogai pasirodo ir kiti kolūkiai – „Draugystės“, „Puntuko“, „Anykščių šilelio“, „Bolševiko“. O štai Černiachovskio vardo kolūkyje (pirmininkas drg. Karvelis) jau treti metai vykdoma kiaulidės statyba, o ji iki šiol nebaigta… Jono Biliūno vardo, „Kolūkiečių balso“, „Laisvo artojo“ kolūkiuose darbai visai nevykdomi.
***
1955 m. „Kolektyvinio darbo“ Nr. 47 skelbiama, kad „Plečiasi statybos darbai“. Šių metų laikraščiuose statyboms skiriama visai nedaug dėmesio, yra vos keli straipsniai šia tema. Minėtame straipsnyje rašoma, kad karvės duoda kur kas daugiau pieno nei anksčiau, o taip yra dėl to, kad karvėms buvo užtikrinta gera priežiūra ir jos buvo laikomos mechanizuotuose ir elektrifikuotuose pastatuose. „Kolūkyje yra pakankami kiekiai cemento ir kitos statybinės medžiagos. Artimiausiomis dienomis numatoma pradėti statyti 30 metrų ilgio betoninę tranšėją, skirtą kukurūzų burbuolėms silosuoti. Tranšėjos statybai plačiai bus panaudojami akmenys ir kitos vietinės medžiagos“.
„Kolektyvinio darbo“ 58 numeryje pateiktas apžvalginis straipsnis „Naujų laimėjimų ir pergalių metai“. Rašoma apie kolūkio statybą: „Liepos 21-oji ypač brangi kiekvieno lietuvio širdžiai. Prieš penkiolika metų Lietuvos darbo žmonės, broliškų tarybinių tautų padedami, nutrenkė išnaudotojų jungą ir petys į petį su visa tarybine liaudimi žengia plačiu socialistinio gyvenimo keliu. Nors palyginti praėjo neilgas laikotarpis, tačiau kaip neatpažįstamai pasikeitė respublikos, o taip pat ir mūsų rajono veidas. <…> Praeitų metų suvesti darbo rezultatai „Bolševiko“, „Lenino keliu“, „Pergalės“, „Anykščių šilelio“ ir kt. kolūkiuose parodė, kad čia išauginti aukšti derliai, įvykdomi visuomeninės gyvulininkystės išvystymo planai, keliamas gyvulių produktyvumas. <…> Rajone sėkmingai vystoma pramonė. Čia veikia 10 pramonės įmonių. <…> Partijos ir vyriausybės nuolatinio rūpinimosi dėka, rajone nepaprastai išplėstas kultūros ir švietimo įstaigų tinklas. 1954-55 mokslo metais rajone veikė 5 vidurinės, jų tarpe vakarinė darbo jaunimo mokykla, 13 septynmečių, 2 valstiečių jaunimo septynmetės ir 33 pradinės mokyklos, kuriose mokėsi 4.107 darbininkų, valstiečių ir tarnautojų vaikai“. Nepamirštama paminėti, kad rajone padaugėjo bibliotekų, klubų-skaityklų, kultūros namų, kino teatrų, kad veikia dvi ligoninės, poliklinika, sanitarinė-epideminė stotis.
***
1956 metų „Kolektyvinio darbo“ 43 numeryje spausdinamos satyros. Skyrelis vadinasi „Karštas dušas“, o jame – tekstas su karikatūromis „Pažadėjai – ištesėk!“. „Molotovo vardo kolūkio visuotinis narių susirinkimas, keisdamas kai kuriuos žemės ūkio artelės įstatų punktus, nutarė „prikirpti uodegas“ tinginiams ir dykinėtojams, sumažinti jiems sodybinius sklypus. Po susirinkimo pirmasis į kontorą uždusęs atbėgo kolūkietis Alfonsas Stimburys.
-Pasigailėkit, nenukirpkit arų – maldavo jis kolūkio pirmininką Pesliaką ir čia pat parašė: „…pasižadu dirbti sąžiningai kartu su žmona. Kolūkio valdybos pasitikėjimo neapvilsiu. 1956 m. gegužės 2 d. A. Stimburys.
Valdyba patikėjo jam. O kaip gi vykdo duotą žodį šis kolūkietis, rodo nuotrauka.
STIMBURYS: savo arus jau apsėjau, o kolūkis… apsisės ir pats.
-Vyreliai, suklydau, pernai, kad neišdirbau nė vieno darbadienio, – aimanavo valdyboje kita dykinėtoja kolūkietė Rozalija Blažienė, – Daugiau veltinių nebevelsiu (ji mat turi namuose fabrikėlį), kasdien kolūkyje dirbsiu. Ir parašė pasižadėjimą. Valdyba patikėjo ir jai. Bet… apsiriko. Rozalija Blažienė „dirba“ taip:
ROZALIJA: Šiandien lyja, rytoj tikriausiai bus per šilta. Palauksiu rudenėlio, „bobų“ vasaros…
„Karštas dušas“ turi kolūkio valdybai gerą patarimą, su kuriuo sutiks ir artelės nariai. Nevėlu dykaduoniams sumažinti arus ir tada, kai jie apsodinti, jei nevykdo duoto žodžio.
1957 m. 56 numeryje taip pat yra skyrius „Karštas dušas“. Čia pateikiamas „Vaizdelis iš Anykščių turgaus“: „Sekmadienio rytas. Turgaus link plaukia minios žmonių. Vos praėjus vartus, išgirsti reklamą: „Kam kauptukų!?“, „Kam pakabų!?”, „Kam puodų, kam ąsočių!?“ – „Kam…“. Pirk ko reikia! Tik visa bėda tame, kad turinčiomis paklausą namų apyvokos prekėmis prekiauja ne prekybinės organizacijos, bet…
