Emigracija vienaip ar kitaip yra palietusi beveik kiekvieną lietuvių šeimą – į užsienį išvykę jei ne šeimos nariai, tai kas nors iš giminių ar pažįstamų rato. Nemaža dalis atsidūrusiųjų užsienyje nutolsta ir praranda ryšius su artimaisiais, o vėliau ilgai ieško vieni kitų kontaktų.
LTV laidos „Nacionalinė paieškos tarnyba“ vedėja Palmira Galkontaitė skaičiuoja, kad tokių bandančiųjų rasti likusiųjų Lietuvoje ar išvykusiųjų kontaktus yra tūkstančiai.
Emigracija vienaip ar kitaip yra palietusi beveik
kiekvieną lietuvių šeimą – į užsienį išvykę jei ne šeimos nariai, tai kas nors iš giminių ar
pažįstamų rato. Nemaža dalis atsidūrusiųjų užsienyje nutolsta ir praranda
ryšius su artimaisiais, o vėliau ilgai ieško
vieni kitų kontaktų.
laidos „Nacionalinė paieškos tarnyba“ vedėja Palmira Galkontaitė skaičiuoja,
kad tokių bandančiųjų rasti likusiųjų Lietuvoje ar išvykusiųjų kontaktus yra
tūkstančiai. „Galiu pasakyti, kad šiuo metu mūsų laidos duomenų bazėje iš viso
įregistruota daugiau nei 20 tūkst. prašymų surasti artimuosius“, – nurodo P.
Galkontaitė. Didelį visuomenės poreikį susisiekti bei rasti norimo žmogaus
kontaktus teigia jaučiantis ir informacines paslaugas teikiančios UAB „Lintel“
generalinis direktorius Remigijus Šeris. „Per mėnesį informacijos telefonu 118
sulaukiame beveik 100 tūkst. skambučių, kai žmonės ieško vieno ar kito asmens
kontaktų“, – sako R. Šeris.
Gelbsti šiuolaikinės technologijos
Anot P. Galkontaitės, kai į turtingesnes Europos valstybes
plūstelėjo naujoji emigrantų banga iš Lietuvos, laidos rengėjai vis dažniau
sulaukia kreipimųsi iš mamų, brolių, seserų, kurie rūpinasi dėl svetur
išvykusio uždarbiauti ir pradingusio šeimos nario. „Jau dabar galime
prognozuoti, jog ši naujųjų laikų emigracija palengva virsta tokiu pat sunkiai
įveikiamu nutolimu ir susvetimėjimu, kurį pastebime lankydamiesi Lotynų Amerikos
šalyse ir bendraudami su tarpukario emigrantų iš Lietuvos palikuoniais“, –
perspėja P. Galkontaitė.
Naujausi
Statistikos departamento duomenys rodo, kad iš Lietuvos vien pernai išvyko
beveik 27 tūkst. žmonių., o per visą nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį
Lietuva neteko 494 tūkst. gyventojų. „Tai išties dideli skaičiai. Tačiau
šiuolaikiniame pasaulyje yra galimybių neprarasti ryšio su gimtąja šalimi
išvykus net ir į tolimiausius pasaulio kraštus“, – tvirtina R. Šeris. Pavyzdžiui, „Lintel“ teikiama paslauga „118 užrašų
knygutė“ leidžia paskambinus telefonu 118 ar internetu užpildžius specialią registracijos formą
(www.lintel.lt) paskelbti savo kontaktinius duomenis bei nuolat juos
atnaujinti. Tai gali būti telefono numeris, elektroninio pašto adresas, “Skype”
vardas pokalbiams internetu ar kiti bendravimui būtini kontaktiniai duomenys. „Pateikęs
informaciją žmogus bus ramus, kad likusieji Lietuvoje visada žinos naujausius
jo kontaktus.“ – sako R. Šeris.
Kontaktų ieško ne tik emigrantai
„Norime, kad tiek emigrantai, tiek Lietuvoje likusieji
neprarastų ryšio ir bendrautų“, – sako R. Šeris.
Anot
jo, nuolat palaikydami kontaktus su Lietuvoje likusiais artimaisiais, jausdami
šalies gyvenimo pulsą, svetur išvykusieji atsikratytų nemalonaus jausmo, kad
yra atskirti, atstumti ar pamiršti. Priešingai, jie galėtų didžiuotis tapę
savotiškais Lietuvos ambasadoriais padėdami burti po visą pasaulį pasklidusių
tautiečių bendruomenę.
R.
Šeris pabrėžia, kad dažnai net nereikia išvykti iš šalies, kad artimieji,
giminės ar geri draugai prarastų vieni kitų kontaktus – pavyzdžiui, žmonės keičia telefono numerius
ir neretai užmiršta apie tai informuoti vieni kitus. Anot P. Galkontaitės, NPT laidos
duomenų bazėje gausu taip vadinamųjų buvusiųjų: buvusiųjų draugų, klasiokų,
kursiokų. Išsiskyrimo priežastys elementarios – keitėsi pavardės, gyvenamosios
vietos, adresai, telefono numeriai, draugų ar pažįstamų ratas, tačiau ilgesys
pamatyti tą vieną ar kitą praeityje pažinotą žmogų liko. Taigi, kiekvienas kontaktus ,,118 užrašų knygutėje“
užregistravęs žmogus tiesiogiai prisideda prie to, kad vis daugiau žmonių galėtų
lengvai surasti vieni kitus. Tai
tarsi graži pilietinė iniciatyva artėjančio Lietuvos Tūkstantmečio proga,
siekiant, kad Lietuva turėtų unikalią duomenų bazę, kurioje – daugelio piliečių
kontaktai.
Paieškos reikalauja kantrybės
Pasak P. Galkontaitės, gerokai sunkiau atkurti ryšius tarp
tų žmonių, kuriuos išskyrė tarpukario, karo, pokario neramumai, tremtys.
„Turime tūkstančius situacijų, kai žmonės buvo priversti emigruoti, slėptis,
bėgti iš Lietuvos, palikę namus, sodybas, mažamečius vaikus pagyvenusių ir
nepajėgių kur nors trauktis tėvų ar senelių priežiūrai“, – pasakoja P.
Galkontaitė. Taip užaugo visa karta tiek svetur, tiek Lietuvoje gyvenančių
žmonių, nepažįstančių savo artimųjų.
P. Galkontaitė pažymi, kad žmonių paieškos – labai ilgas
procesas. Ir kiekvienu atveju labai individualus. Pasak jos, pagrindiniai
paieškų pagalbininkai – eteris ir laidos žiūrovai, savanoriai padėjėjai,
seniūnijų, kaimo bendruomenių, gyventojai, savivaldybių, vaikų globos namų,
internatinių mokyklų, migracijos, vaiko teisių apsaugos tarnybų, archyvų
darbuotojai. Kitaip sakant, visi, kurie nėra abejingi ieškančiojo nežiniai.
„Be abejo bendrauti su jais,
rasti tinkamus, ką nors žinančius ar pasiryžusius sužinoti žmones mums
labiausiai padeda informacinės tarnybos. Tiesiog neįsivaizduoju mūsų darbo be
jų“, – prisipažįsta P. Galkontaitė. Pasak R.Šerio žmonės dažnai net nesusimąsto,
kad kartais pakanka viešai paskelbti savo pavardę ir telefono numerį, kad būtum
surastas tų, kurie tavęs ieško ilgus dešimtmečius.
