Rokiškio rajono laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ labai dažnai linksniuojamas Rokiškio kultūros centrui vadovaujančio Eriko Druskino vardas. Jūsų dėmesiui – dvi istorijos apie tai, kaip Rokiškyje šiuo metu sekasi kurį laiką Anykščiuose dirbusiam režisieriui.
Neeilinis posėdis baigėsi be rezultatų – pasidrabstė „purvais“, komisijos nesudarė…
Keturias valandas vakar tęsėsi opozicijos inicijuotas neeilinis rajono tarybos posėdis. Jame tarybos nariai „kalė prie kryžiaus“ Rokiškio kultūros centro vadovą Eriką Druskiną. Reikalavo „nuimti nuo jo veido šypseną“ ir atsiskaityti už tai, ką nuveikė per devynis mėnesius, kai vadovauja Kultūros centrui.
„Purvo“ lavina
Politikai kaltino vieni kitus politikavimu, kalbėjo lozungais apie „valstybę be kultūros ir be ateities“ ir talentų puoselėjimą. Siūlė E. Druskinui atsiprašyti, valdantiesiems – prisiimti atsakomybę už pasekmes. Taip pat aiškinosi, kas, ką ir su kuo derėjosi, kas ką kokiais aparatais centre sekė. Kažkuriam kilo klausimas, „kam apskritai tas visas Kultūros centras?“ Skambėjo kaltinimai, kad bandoma žlugdyti Rokiškio siekį išsikariauti Europos kultūros sostinės vardą, traukiami raštai, konstatuojami nusižengimai įstatymui ir panašiai. Visa tai tęsėsi tol, kol pagaliau nuspręsta „nustoti politikuoti ir eiti dirbti“. Posėdžio metu planuota sudaryti komisiją „veiklai Kultūros centre tirti“. Tačiau tarybos dauguma, negavusi konstruktyvaus atsakymo į tai, kam komisija reikalinga, jos sudarymui nepritarė.
Kas šoks ir dainuos?
Kas atsakys už pasekmes?
Komisijos iniciatorius konservatorius Algis Kazulėnas konstatavo, kad atmosfera Kultūros centre nepavydėtina, ir pusiau retoriškai klausė: „Ar liks dar kolektyvų, kurie reprezentuos Rokiškį 2019-aisiais? (Tais metais Rokiškis bus Lietuvos kultūros sostinė – aut. past.) O jei neliks? Ar Vilimas, Tarvydis eis šokt, dainuot? 2019-aisiais nebebus Druskino, gal nebebus Blaževičiaus ir mero gal nebebus. Kas atsakys?“ – klausė A. Kazulėnas. Į komisiją, „kuri tirs Kultūros centro veiklą“, jis siūlė įtraukti dailininką Arūną Augutį, teisininkę Reginą Strumskienę, savivaldybės profsąjungų atstovą Joną Katinauską, „Rokiškio sūrio“ – Aušrą Zibolienę, taip tarybos narius Stasį Meliūną, Irmantą Tarvydį, Virginijų Lukošiūną, be to, merą Antaną Vagonį arba jo deleguotą atstovą. Socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“, nors jų buvo prašoma, savo kandidatų į minėtą komisiją nepasiūlė. Motyvavo tuo, jog nesupranta, ką ta komisija tirs, – emocijas ar finansus. „Išsirinksim pirmininką ir nuspręsim, ką tirs“, – sakė A. Kazulėnas. O tarybos narys Vytautas Vilys tiesiai klausė: „Norint, kad liktų „Gastauta“, reikia, kad neliktų Druskino? Jūs tam tą komisiją konstruojat.“
„Gastauta“ ar Druskinas?
Posėdyje politikų diskusijų kantriai klausėsi tremtinių choro „Vėtrungė“ ir folkloro kolektyvo „Gastauta“ nariai. Jie net atsinešė plakatą, palaikantį vadovus – jau išėjusį Giedrių Viduolį ir Nidą Lungienę. Labiausiai tas plakatas rūpėjo spaudai. „Gastautos“ ir tremtinių choro temos buvo ypač eskaluojamos. Dėl to, kad jie kreipėsi raštais į šalies prezidentę, kalbėdami apie Rokiškyje E. Druskino žlugdomą, griaunamą kultūrą. „Bet į mane nesikreipė. Pirmiau į prezidentę. Čia sabotažas, nes prezidentė bus toje komisijoje, kuri spręs, ar Rokiškiui atiteks Europos kultūros sostinės vardas… Bet ne, mums reikia ant kryžiaus… žydą… Tai pakabinkim“, – sakė meras Antanas Vagonis. Jam kliuvo už daug ką… Ir už tai, kad „gina Druskiną“ ir kad tremtinių choro vadovę per renginį „Golgotos keliu“ siūlė pavėžėti dviračiu.
Tokie ir panašūs klausimai-atsakymai tęsėsi keturias valandas, kol tarybos narys Vilius Pliuškis paprašė mero jau leisti palikti posėdį, o vicemerui Egidijui Vilimui irgi trūko kantrybė. „Vienąkart nusileiskim ant žemės, atsižvelkim į Blaževičiaus prašymą leisti dirbti prie kultūros sostinės projekto. Komisija būtų trukdymas. Siūlau jos nesudaryt, baigti politikuot ir eit dirbti“, – prašė vicemeras.
Siūlė „nusiimti šypseną“
Pasisakymai buvo keli. E. Druskinas priminė, kad N. Lungienei vadovaujant taip pat iširo ne vienas kolektyvas, o krūviai ir priedai didėjo aiškiam būriui žmonių, kuriuos saistė įvairūs interesai. „Ir visi kolektyvai galėjo išlikti, bet tada niekam nerūpėjo – nei opozicijai, nei tiems, kas dabar rašosi ant įvairiausių peticijų. Kai baigsis šitie cirkai, tada ir kursim naujus kolektyvus. O darbuotojui, kuris į darbą neateina devynias dienas iš dešimties aš negaliu sakyti – „koks tu fainas“, – atvirai iš tribūnos šypsojosi E. Druskinas. Tarybos narys Virginijus Gaučys jam siūlė „nusiimti šypseną“ ir prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus įsakymus.
Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius siūlė kai kam „susitvarkyti su savo pykčiu“, „nes kaip mes išeisim į Lietuvą, apsipylę purvais, su raštais prezidentei?..“ P. Blaževičius mano, jog kažkas daro viską, kad tas žmogus (E. Druskinas – aut. past.) nedirbtų. „Jei ambicijos ir pyktis nugalės, tada turėsime tai, ko „kažkas siekia“. Leiskite mums dirbti, nieko mes nesugriausime“, – tikino P. Blaževičius.
Vėliau kalbėjo Arūnas Augutis, kuriam „gėda už merą ir už tarybos narius“. Todėl jis po savo jausmingos kalbos pranešė, kad nebenori būti Socialdemokratų partijos nariu. Valerijus Rancevas sakė, kad Rokiškio teatras su E. Druskinu bendrą kalbą randa. „Vėtrungės“ narys Izidorius Blieka žmogiškai pamokė politikus išminties ir sakė, jog „prastas tas vadovas, kuris nepripažįsta savo klaidų“. Neeilinį posėdį pasisakymu tribūnoje baigė Aleksejus Veselovas.
Ar bus susidorota su kultūra?
Kultūros centre vėl skandalas – vienam folkloro kolektyvo „Gastauta“ vadovų Giedriui Viduoliui pasiūlyta sumažinti etatą. Paties pasiruošimo „Gastautos“ jubiliejui įkarštyje. Dėl to tarp folkloristų jau kilo pykčio banga. Antros vadovės – Nidos Lungienės centro direktorius Erikas Druskinas kol kas neliečia, bet prisipažįsta: kolektyvų vadovai sekami, skaičiuojama, kiek valandų jie praleidžia darbe. Šiandien apie tai, kuo direktoriui neįtiko „Gastauta“ – reprezentuojanti ne tik Rokiškį, bet ir Lietuvą…
Ne valandos – svarbiausia
N. Lungienė sakė, kad jai liūdna dėl to, kas vyksta, nes geri vadovai nesimėto. „Aš jau ir anksčiau esu išsakiusi savo poziciją – negali vadovauti nei puse, nei ketvirčiu etato. Arba dirbi visu krūviu, arba nevadovauji“, – sakė N. Lungienė. Ji įsitikinusi, kad ne nuo vietoje išsėdėtų valandų priklauso kolektyvo lygis. „Su Giedriumi dirbame septynerius metus (jie abu turi po pusė etato – aut. past.), išlaikėme „Aukso paukštės“ lygį, aukščiausias kategorijas. Todėl man visai nesuprantamas tas mažinimas. Kodėl tai daroma, kokie tikslai? Visų etatai ir taip jau buvo „apkarpyti“. „Man kol kas nieko nesiūlė, tačiau jau kilo klausimas, kas su mumis bus? Žmogus už šimtą eurų nedirbs. O dar šiemet „Gastautos“ 35 metų jubiliejus, turime planų ir projektų. Privalome padaryti tai, ką esame įsipareigoję“, – sakė N. Lungienė.
Nesvarbu, kad pyksta
„visokios organizacijos“
Kodėl G. Viduoliui pasiūlyta sumažinti etato dalį nuo 0,5 iki 0,25, klausėme Kultūros centro direktoriaus Eriko Druskino. „O kodėl pati Nida (N. Lungienė – buvusi centro vadovė – aut. past.), vadovaudama įstaigai, kitus laikė po pusė etato? Tada jai buvo gerai?“ – klausimu į klausimą atsakė direktorius ir išdėstė savo poziciją. Tiesa, kažkiek prieštaraujančią paties raštams: „O man nėra gerai, kad darbuotojai dirba po pusė ar 0,25 etato. Man reikia, kad dirbtų visu etatu ir turėtų po keletą kolektyvų. Kitur choreografai, režisieriai užsiima ir su suaugusiaisiais, ir su vaikais. Tada daug įdomesnės programos, užsiaugini vaikus, kurie pas tave lieka suaugusiųjų grupėje ir tęsia menines tradicijas. O kai turi 0,25 ar 0,5 etato, apsiriboji vienu, tuomet faktiškai imituoji veiklą“, – svarstė E. Druskinas. Jam nesvarbu, kad ant jo pyksta „visokios organizacijos“. „Gali pykti įvairūs asmenys, prisimetę kokiais nors gynėjais. Bet kai pradėjau gilintis, kaip su kolektyvais dirba jų vadovai, paaiškėjo labai liūdnas rezultatas. Tie rezultatai ir lėmė sprendimus“, – argumentavo direktorius.
Apskritai neateina į darbą
E. Druskinas pastebėjo, kad kai kurie kolektyvų vadovai apskritai neateina į darbą arba ateina tik kartą į vieną repeticiją per savaitę. „Vadinasi, vienos repeticijos užtenka, kad paruoštų programas, ir visą likusią savaitę gali ilsėtis ar pasėdėti darbe“, – svarstė direktorius. Klausimas, ar G. Viduoliui tikrai reikia 0,5 etato, jam kilo tuomet, kai paskaičiavo, kad darbo metu jis kaip „Ambrozijos“ artistas kovo mėnesį aštuonis kartus koncertavo visoje Lietuvoje. „Tada jo netrūko nei Nidai, nei „Gastautai“. Vadinasi, gali dirbti ir mažesniu krūviu. Jeigu matome, kad „Gastauta“ repetuoja kartą per savaitę, tai net ir turint 0,25 etato dar septynios valandos lieka pamąstymui. Mąstyti septynias valandas – irgi visai neblogai“, – skaičiavimus pateikė E. Druskinas.
Yra kas seka ir fiksuoja
„Giedriui pasiūlymas pateiktas, o ar jisai liks dirbti, ar neliks – bus jo pasirinkimas“, – kalbėjo E. Druskinas ir pridūrė, kad su įsakymu G. Viduolį supažindino ne jis pats, o sekretorė. „Jo nebuvo, negalėjau informuoti gyvai. Kodėl sekretorė visada turi ieškoti, kad žmonės kada nors pasirodytų ir pasirašytų savo darbo grafiką?“ – nesupranta įstaigos vadovas.
Jis prisipažino, kad skaičiuoja ne tik G. Viduolio judėjimą į centrą ar iš jo. Kaip tai daro, jei ir pats E. Druskinas kartais savaitę nepasirodo Kultūros centre? „Mes tyliai stebime, fiksuojame. Pakanka darbuotojų, kurie stebi ir užfiksuoja. Yra kas ištisom savaitėm neateina į darbą. Pavardės nesakysiu, bet su vienu bus rimta kalba“, – išdavė E. Druskinas. Jis pasipiktinęs savo pavaldinių mąstymu, jog „tokia situacija gali tęstis iki begalybės“. Kaip pavyzdį pateikė skandalą dėl tremtinių choro. „Visi puolė ginti, sakė, naikinu chorą, kai siūliau vadovei 0,25 etato. O, pasirodo, ji tuo pačiu metu sugebėjo dirbti ir pas mus, ir ugdymo įstaigoje. Paaiškėjo, kad jinai dirba net trijose įstaigose“, – tęsė direktorius. Jam nesuprantama, kad „čia vieni kitus gina, nes tai yra tam tikrų partijų žmonės“. „Ir tada prasideda šizofreninės būsenos, sąmokslų teorijos, o iš tikrųjų visi susiję giminystės ar kitokiais ryšiais“, – beveik metus padirbęs Rokiškyje suprato direktorius.
Apie Napoleono kompleksą
ir norą nebūti sukčiumi
Arūno Augučio tekste, spausdinamame šiame puslapyje, Kultūros centro direktorius vadinamas „Napoleono kompleksų kamuojamu žmogumi“. „Ką į tai atsakytumėte?“ – klausėme E. Druskino. „Aš pažadu Augučiui, kad kada nors nusipirksiu Napoleono kepurę, pasikonsultuosiu su Rokiškio specialistais, kurie specializuojasi napoleonų ar kitokių imperatorių srityje, ir pasistengsiu kaip teatro režisierius ir aktorius suvaidinti Napoleoną. Galbūt Augutis kartu su gerbėjais paaukotų kostiumo gamybai, nes aš turiu kur leisti pinigus atstatant savo Kriaunas? (E. Druskinas nusipirko nekilnojamojo turto kriaunų miestelyje – aut. past.)“, – atsakė Kultūros centro vadovas ir svarstė toliau: „Manau, kad šitą žmogų kamuoja nežinomybės kompleksas. Netgi, sakyčiau, tam tikras draugelių – sėbrų kompleksas, nes reikia ginti savo artimus žmones, su kuriais buvo leista daug laiko, bendrauta, vakarota, ir nesvarbu, ką tie žmonės yra padarę. Viduolis dirba pas mus ne „Ambrozijos“ artistu, mes nemokame jam už tai, kad jis vaidintų „Ambrozijoje“. Ir Lungienės darbas su „Gastauta“ faktiškai yra neteisėtas. Peržiūrėjau sutartį… Ir ką gi aš matau… Galvojau, sutartis dar Korenkos (Jonas Korenka – buvęs Kultūros centro vadovas – aut. past.) laikų, o pradėjau analizuoti… Pasirodo, pavaduotoja įdarbino direktorę (tuometinę Kultūros centro direktorę N. Lungienę – aut. past.) dirbti su „Gastauta“. Tai absoliutus sukčiavimo atvejis, nes tiktai darbdavys gali su darbuotoju sudaryti papildomą darbo susitarimą. O dailininkui, matyt, patinka viskas, kas yra neteisėta. Jis net nenori gilintis į situaciją. Taip pat kaip ir konservatorių politikai. Jie ėjo pas mane į kabinetą ginti tremtinių choro, net nesuprasdami, kad jų ginamas žmogus tuo pačiu metu sugeba dirbti trijose įstaigose. Galima politikuoti, kurti sąmokslo teorijas ir ginti viską, kas neteisėta. O aš privalau atkapstyti sistemą tam, kad sąžinė būtų rami. Jei žinau, kad blogai ir užsimerkiu, vadinasi, tampu to dalimi. Nenoriu būti to dalimi…“
Ką apie situaciją mano G. Viduolis? „Aš savo buvimo „Gastautoje“ ar Kultūros centre nesureikšminu ir manau, kad nepakeičiamų žmonių nėra. O kolektyvo labai gaila. Ir galvoju, kad tai yra tęsinys, ir toliau tokiu būdu bus susidorojama su visais Kultūros centre esančiais kolektyvais“, – sakė Giedrius.
