Vokietijos europarlamentarai siūlo taikyti ekonomines sankcijas nesolidarioms ES narėms

Vokietija į Europos Sąjungos biudžetą perveda daugiau lėšų, negu kitos šalys. O didžiausią naudą iš narystės ES gauna Lenkija ir Čekija. Ir tam, kad šios šalys būtų motyvuojamos būti solidaresnės, Vokietijos europarlamentarai siūlo joms įvesti ekonomines sankcijas, rašo „Deutsche Welle“.
Vokietija į ES moka didžiausią įnašą. Pernai šalis sumokėjo 14,3 mlrd. eurų daugiau, negu gavo iš visų ES fondų, rodo oficialūs ES duomenys.
O Lenkija gavo 9,4 mlrd. eurų daugiau, negu sumokėjo. Čekija gavos 5,7 mlrd. eurų daugiau, negu sumokėjo, Rumunija– 5,2 mlrd. eurų, Graikija – 4,9 mlrd. eurų, o Vengrija – 4,6 mlrd. eurų.
Tarp pagrindinių ES biudžeto donorų yra Didžioji Britanija (11,5 mlrd. eurų), Prancūzija (5,5 mlrd. eurų), Nyderlandai (3,7 mlrd. eurų) ir Italija (2,8 mlrd. eurų). O Britanijai išstojus iš ES, likusioms šalims teks į biudžetą mokėti dar daugiau.
Atsižvelgdami į tokius rodiklius europarlamentarai iš Vokietijos ragina imtis reformų.
„Išmokos šalims, kurios nesilaiko Europos teisės, arba valstybėms, kurios nepakankamai glaudžiai bendradarbiauja dėl pabėgėlių priėmimo ir registracijos, turi būti sumažintos“, – leidiniui „Die Welt“ sakė Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkė Inge Grassle (Ingė Grėslė).
Tam pritaria ir Vokietijos laisvosios demokratų partijos narys, Europos Parlamento vicepirmininkas Alexanderis Lambsdorffas (Aleksanderis Lambsdorfas). „Vokietijos vyriausybė planinio Europos Sąjungos biudžeto patikrinimo metu turi užtikrinti solidarų elgesį ir pagarbą Europos vertybėms iš išmokas gaunančių šalių, kaip Lenkija ir Vengrija, pusės“, – sakė jis, pabrėžęs, kad būtina taikyti finansinį spaudimą ES šalims, nenorinčioms bendradarbiauti.
Lenkija, Vengrija ir dar kelios ES šalys atsisako dalyvauti pabėgėlių perkėlimo programoje. Be to, Lenkijos valdžia taip pat įvykdė reformą, kuri riboja Konstitucinio teismo galias ir demokratinius procesus šalyje.