Dienraštis „Lietuvos rytas“ pirmajame puslapyje ir portalas lrytas.lt rašo apie vieną su Anykščiais susijusią istoriją. Perspausdiname šį straipsnį.
Ar gali būti, kad tautos išrinktieji keistų įstatymą dėl konkretaus šiltnamio? Viską jie gali. Maža to, agurkus sodinti susiruošusiam ūkininkui reikalingo teisės akto pataisos Seime dar tiktai svarstomos, o teismo salėje, pasirodo, jos jau veikia.
Sukurti neregėtą teisinį stebuklą pavyko Anykščių rajono apylinkės teismo teisėjai Zitai Gavėnienei, kuri palaimino šiltnamių statybas ant valstybei priklausančių naudingųjų išteklių klodų. Tiesa, čia neapsieita be vėl Anykščiuose į Seimą kandidatuojančio parlamentaro konservatoriaus Sergejaus Jovaišos pastangų.
Teisėja patvirtino taikos sutartį, pagal kurią valdininkai įsipareigojo Anykščių rajono ūkininkui Audriui Juškai netrukdyti neleistinoje vietoje toliau statyti šiltnamių, o pastarąjį – iškart savo lėšomis juos nugriauti, kai valstybei prireiks po jais slypinčių kvarcinio smėlio klodų.
Sprendimas lyg ir ūkiškas, jeigu ne vienas „bet“ – Z.Gavėnienė ginčą išsprendė remdamasi ne veikiančiu Žemės gelmių įstatymu, bet Seime dar tik svarstomomis jo pataisomis, kurios greičiausiai net nebus priimtos.
Šias pataisas pateikė S.Jovaiša. Politikas aktyviai veikti ėmė, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija paprašė teismo pripažinti negaliojančiais savivaldybės šių metų pradžioje išduotus leidimus statyti šiltnamius Vikonių kaime ir įpareigoti A.Jušką juos nugriauti.
Anykščių teismas šį ieškinį patenkino ir sustabdė savivaldybės išduotą leidimą.
A.Juška per šešis mėnesius turėjo nugriauti pradėtus statyti šiltnamius, tačiau beveik 3 mln. eurų į juos jau investavusiam ūkininkui po S.Jovaišos pastangų sužibo viltis išgelbėti kone 10 mln. eurų vertės projektą.
Mat praėjus dviem dienoms po teismo sprendimo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė S.Jovaišos pateiktoms pataisoms, kurios leistų naudingųjų iškasenų telkiniuose statyti nesudėtingus statinius, taip pat ir šiltnamius, o valstybei prireikus po jais slypinčių turtų – savo lėšomis juos nugriauti.
Nors visai neaišku, kaip baigsis projekto svarstymas Seime, taikos sutartį patvirtinusi teisėja Z.Gavėnienė kaip vieną svarbių šio sprendimo argumentų pateikė teigiamą Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę.
Teisėjos buvo nekalbios
„Lietuvos ryto“ pakalbinta Anykščių teisėjaZ.Gavėnienė teigė, kad taikos sutarties sąlygos jai neužkliuvo: „Aš tokią sutartį patvirtinau ir daugiau nieko komentuoti, kol nebus išnagrinėtas skundas, nenoriu.“
Paklausta apie skandalingą nutartį tylos siena atsitvėrė ir Anykščių rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas laikinai einanti Vitalija Ragauskienė: „Aš nesusipažinusi su byla, tačiau manau, kad negaliojančiu įstatymu niekas nesirėmė, nes negalima vadovautis tuo, ko nėra.“
Teisininkai negalėjo patikėti
Prielaidomis paremta teismo nutartis šokiravo ne tik Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narius, praėjusią savaitę sustabdžiusius pataisų svarstymą, bet ir žinomus šalies teisininkus. Konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius, išgirdęs, kad teismas rėmėsi Seime dar tik svarstomomis pataisomis, negalėjo tuo patikėti ir tai pavadino kažkokiu nesusipratimu. V.Sinkevičius pabrėžė, jog teismas gali remtis tik galiojančiais teisės aktais, o jokių išimčių, kad ginčus būtų galima spręsti vadovaujantis įstatymų projektais, nenumatyta.
„Nagrinėdamas bylas teismas gali vadovautis protingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir kitais principais, bet visa tai turi kilti iš galiojančių įstatymų. Tai yra teisinė abėcėlė“, – kalbėjo teisininkas.
Z.Gavėnienės priimtos nutarties nustebintas vienas Civilinio proceso kodekso rengėjų Vytautas Nekrošius neabejojo, kad aukštesnysis teismas tikrai panaikins tokį apylinkės teismo sprendimą, jeigu jis bus skundžiamas.
Projektas – į šiukšlių dėžę
„Tai kažkoks anekdotas. Tokią nutartį priėmusį teisėją reikia išsiųsti – kelti kvalifikacijos ar dar kur nors“, – negailestingai kirto Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Praėjusią savaitę šis komitetas nusprendė grąžinti įstatymo pataisas iniciatoriams tobulinti, o A.Salamakinas viešai piktinosi pirmą kartą matantis, kad įstatymas būtų priimamas dėl vieno ūkininko šiltnamių.
„Iš pradžių pastato šiltnamius neleistinoje vietoje, dabar siekia juos įteisinti. Taip nebus. Esu įsitikinęs, kad jeigu pataisoms būtų pritarta Seime, jos nebūtų perėjusios prezidentės filtro.
Turiu pripažinti, kad iš pradžių komitetas gana atlaidžiai įvertino S.Jovaišos pataisą. Bet kai gavome specialiųjų tarnybų, geologų ir pramonininkų atsiliepimus, pamatėme, kad žalia šviesa vienam šiltnamiui gali sukurti negerą precedentą – ant gamtos išteklių norės imti statytis ir kiti“, – atskleidė A.Salamakinas.
Parlamentaras, be kita ko, prisiminė istoriją su prezidentės Dalios Grybauskaitės įsigytu sklypu Pašiliuose.
Šalies vadovė sklypą skubiai pardavė išaiškėjus, kad žemė, kur ji planavo statytis namą, patenka į išžvalgytų karjerų teritoriją, todėl jame statybos draudžiamos.
Reikėjo statytis kitur
A.Salamakinas įsitikinęs, kad ūkininkas savo verslui turėtų pasiieškoti kitos vietos: „Juk dar poetas Antanas Baranauskas rašė, kad Anykščiuose yra sočiai nuplikusių pakalnių.
Kodėl šiltnamiams reikėjo parinkti aukščiausios kokybės kvarcinio smėlio, iš kurio gali būti gaminami net kineskopai, klodus? Tai vienintelis toks telkinys Lietuvoje.“
Tiesa, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas pripažino, kad sustabdžius šiltnamių statybas europinę paramą gavęs ūkininkas gali patirti nuostolių – jam arba teks grąžinti pinigus, arba nusikelti įrenginius kitur.
Milžiniškas ūkininko investicijas gelbėti pasišovęs S.Jovaiša į pagalbą pasitelkė dar du partijos bendražygius – Stasį Šedbarą ir Paulių Saudargą.
„S.Jovaiša tris kartus per dieną įtikinėjo, kaip būtina priimti šias skylėtas pataisas.
Parlamentaras jau visiems dėl jų buvo išūžęs galvą, nors ir prisiekinėjo tą ūkininką gyvenime matęs vieną ar du kartus“, – prieštaringų įstatymo pataisų svarstymo užkaborius atskleidė A.Salamakinas.
Leidimų galėjo būti maža
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ S.Jovaiša pripažino, kad įstatymo pataisų projektas atsirado pabendravus su Anykščių rajono meru Kęstučiu Tubiu, kuris esą atkreipė jo dėmesį į problemą, su kuria susidūrė ūkininkas.
„A.Juška turėjo savivaldybės išduotus leidimus statyboms, bet supratome, kad nepakeitus įstatymų tokių leidimų gali būti per mažai.
Taip, šis įstatymo pakeitimas padėtų tam tikriems ūkininkams, kurie šalyje plėtoja stambų projektą – kad po to jie galėtų toliau ramiai dirbti ir papildomai įdarbinti žmonių.
Priešingu atveju jie turės didelių problemų – gali net tekti skelbti bankrotą“, – aiškino konservatorius.
Seimo narys pripažino: tai, kad pataisomis siekiama išspręsti vieno ūkininko problemas, yra silpnoji jo pateikto projekto vieta.
Bet S.Jovaiša nemano, kad taip bus padaryta žala valstybei: „Kai kurios užsienio investicijos palieka mūsų šalį todėl, kad jų netenkina sąlygos verslui.
Bet jei galime padėti, kodėl to nepadarius net ir dėl vieno ūkio? Per ketverius metus Seime prisižiūrėjau daug atvejų, kai įstatymai buvo priimami kokiam nors vienam konkrečiam atvejui.“
Konservatorius įtaria, kad bangas dėl statybų neleistinoje vietoje ėmė kelti gretimų sklypų savininkai, kurie už savo į naudingųjų iškasenų plotus nepatenkančias žemės valdas užsiprašė pernelyg daug.
