Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai dvi dienas iš eilės susitiko su Trečiojo amžiaus universitetų (TAU) bendruomenėmis: spalio 10-ąją lankytasi Molėtuose, spalio 11-ąją – Anykščiuose. Abiejų miestų senjorų studentų bendruomenės susitikimuose dalyvavo labai aktyviai – sužinoti aktualios informacijos apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką ir kt. per abu miestus susirinko daugiau kaip pusę šimto universiteto klausytojų. Anykštėnai į renginį pakvietė dar ir miesto sveikuolius bei Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Anykščių bendrijos narius.
Molėtų TAU klausytojus labiausiai domino būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarka ir Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) galiojimo ypatumai, mokėjimų teisėtumas gydymo įstaigose ir kur pacientui galima pasiskųsti, kai jis įtaria savo teisių pažeidimą. Taip pat jiems rūpėjo dantų protezavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis probleminiai klausimai.
Dantų protezavimo eilės, paslaugos kokybė ir jos finansavimas aktualiausias pasirodė ir anykštėnams. Be to, jie labai atidžiai klausėsi informacijos apie šeimos gydytojo veiklą ir jos finansavimą, aiškinosi medicininės reabilitacijos skyrimo tvarką, domėjosi tarpvalstybine sveikatos priežiūra ir prevencijos programomis.
Gyventojų aptarnavimo skyriaus (GAS) vyriausioji specialistė Laura Nakrošienė TAU klausytojus supažindino su PSD svarba ir pagrindiniais principais – visuotinumu ir solidarumu, kalbėjo apie PSD nenutrūkstamumo svarbą ir šio draudimo teikiamas galimybes, vardijo, kurias draudžiamųjų grupes draudžia valstybė, o kurie turi draustis patys. Taip pat atkreipė dėmesį į asmenų, turinčių 30 metų darbo stažą, dirbančių pagal verslo liudijimus sveikatos draudimą, ESDK įsigijimo svarbą, plačiau išdėstė dantų protezavimo, kompensuojamo PSDF biudžeto lėšomis, tvarkos pasikeitimus, įsigaliojusius nuo 2016 m. lapkričio 1 d. ir kt.
Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kavaliauskienė Molėtų TAU atstovams aiškino, kas yra kas PSD sistemoje, juokavo, kad ligonių kasos pinigų negamina – jos juos tik administruoja, o PSDF biudžetas, kurį kasmet tvirtina Seimas, surenkamas valstybės ir visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Specialistė pristatė 2017 m. PSDF biudžetą ir atskiroms sveikatos priežiūros sritims numatytas skirti sumas, kurios senjorus nustebino. Nuostaba iš jų veidų nesitraukė ir tada, kai B. Kavaliauskienė pažymėjo, jog ligonių kasos, galima sakyti, kompensuoja visus gydytojo paskirtus pacientams būtinus gydomuosius ir tiriamuosius veiksmus, kurie priskiriami gydytojo kompetencijai ir reikalingi diagnozei patvirtinti bei gydymui paskirti. Deja, kai tyrimo ar gydymo prašo patys pacientai, bet tai neatrodo reikalinga gydytojui, susimokėti turi pacientai. Ligonių kasos nekompensuoja pacientų norų ir grožio procedūrų.
Panevėžio TLK atstovė pabrėžė šeimos gydytojo svarbą ir supažindino su šiai sričiai priskiriamais tyrimais, prevencijos programomis, akcentavo, kad gydomuosius ir tiriamuosius veiksmus, kurie apmokami ligonių kasų lėšomis, parenka šeimos gydytojas, tačiau kai jam kyla neaiškumų, diagnozei patvirtinti ar gydymui paskirti pacientai gali būti siunčiami į specialistų konsultacijas. Už visa tai PSD draustiems pacientams mokėti nereikia. Jie primoka tada, kai savo noru pasirenka brangesnį vaistą, tyrimą, medicinos pagalbos priemonę ar procedūrą – skirtumas tarp pasirinkto brangesnio ir ligonių kasų lėšomis kompensuojamo dalyko turi būti sumokamas į gydymo įstaigos kasą ir įforminamas pinigų paėmimo dokumentu bei priemoką pasirinkusio paciento parašu.
Kai molėtiškiai ėmė piktintis, jog Molėtų gydymo įstaigose jiems neretai yra tekę patiems pirkti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, B. Kavaliauskienė pripažino, kad gydymo įstaigos vis dar taiko neteisėtus mokėjimus ir ligonių kasos su šia negerove kovoja. Pati ryškiausia neteisėtų mokėjimų apraiška – liepimas ligoniams nusipirkti operacinius paketus arba lęšiukus kataraktos operacijai, kai net nepasiūlomi ligonių kasų lėšomis nupirktieji. Tam, kad kova su šia ydinga praktika būtų efektyvesnė, pasak Panevėžio TLK specialistės, reikalingas ir pačių pacientų sąmoningumas, drąsa klausti, už ką prašoma mokėti. Specialistė ragino gyventojus tokiais atvejais išdrįsti paegzaminuoti gydytojus.
Ta pačia tema Anykščiuose kalbėjusi Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Regina Venckienė daug dėmesio skyrė prevencinėms programoms ir kvietė susirinkimo dalyvius nedelsti, nuvykti pasitikrinti dėl onkologinių (krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio), širdies ir kraujagyslių ligų. Anykštėnams aiškinta, kad mūsų šalyje nėra galimybės skirti tiek lėšų medicininei reabilitacijai, kad gauti ją nemokamai galėtų visi, kam norisi. Reabilitacija skiriama ne poilsiui, bet sveikatai, darbingumui atstatyti po operacijų ir ligų.
TAU atstovai Anykščiuose klausė, ką daryti, jei pagal amžių jau nebepriklauso dalyvauti prevencijos programose, skundėsi, kad gydytojai rašo brangius vaistus, neskiria reabilitacijos, taip pat domėjosi, ar dažnai prašoma kompensuoti būtinąją medicinos pagalbą, suteiktą užsienyje, ar kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos Baltarusijoje ir kt.
Molėtų senjorus studentus domino, ar vaikai laukia bendroje eilėje dantų protezavimo, ar ta eilė suaugusiesiems gali būti paveldima, kada galima protezuoti dantis už didžiausią kompensuojamą sumą ir pan. Susitikimo dalyviai skundėsi, kad liepiama patiems pirkti vaistus gulint ligoninėje, siūlė ligonių kasai suteikti daugiau gydymo įstaigų kontrolės galių, nustatyti optimalų darbuotojų gydymo įstaigose skaičių, teiravosi, ar visi šeimos gydytojai gauna vienodus atlyginimus ir kt.
Panevėžio TLK atstovai atsakė į TAU narių ir kitų asmenų užduotus klausimus, aptarė įvairias situacijas. Renginių šeimininkams pasiūlyta ligonių kasų išleistos literatūros.
