Nors pernai Anykščiams ir nepavyko tapti 2022 metų Europos kultūros sostine, savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui Audronė Pajarskienė sakė, kad Anykščių paraišką ekspertai įvertino labai palankiai. Tai esą buvo vienas iš postūmių Anykščiams siekti naujų galimybių per UNESCO.
Pernai nesėkmingai bandžius tapti 2022-ųjų metų Europos kultūros sostine, Anykščių rajono savivaldybė nenuleidžia rankų ir ruošiasi teikti paraišką Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai (UNESCO), kad Anykščiai būtų įtraukti į kultūros miestų tinklą. Savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui Audronė Pajarskienė „Anykštai“ sakė, kad Anykščiai iš UNESCO sieks gauti literatūros miesto statusą.
Tokiam siekiui, anot A. Pajarskienės, pritaria ir vietos kultūros bendruomenė.
Anykščius pasauliui nori
pristatyti per kultūrą
Anot A. Pajarskienės, paraiškos teikimas UNESCO bus tarsi Anykščių siekio tapti 2022 metų Europos kultūros sostine tęsinys.
„Čia yra toks tikslinis ieškojimas kelių per kultūrą save pristatyti pasauliui ir ta kultūros sritis yra literatūra, kalba, kalbėjimas“, – sakė A. Pajarskienė, pabrėždama, kad Europos kultūros sostinės paraiškų svarstymo ekspertai įvertino Anykščius kaip literatūrinį kraštą, o ir UNESCO tokių miestų koncentraciją skatinanti.
Savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui A. Pajarskienė aiškino, kad paraiškos teikimas UNESCO atvertų ne tik bendradarbiavimo galimybes, tačiau prisidėtų prie Anykščių miesto infrastruktūros plėtros.
„Trimis sakiniais aš net nedrįsčiau komentuoti visos tos naudos. Vienas iš pavyzdžių – miestai rungtyniauja ir varžosi dėl patekimo į tuos tinklus, nes tai – pasaulinis žinomumas“, – aiškino A. Pajarskienė.
A. Pajarskienė priminė, kad vienas Lietuvos miestas į UNESCO tinklą jau yra įtrauktas. Tai – Kaunas.
„2015 metais Kaunas save apjungė per architektūrą ir dizainą. Pradeda jau eiti atgarsiai, kad pastatai UNESCO pripažinti vertybe“, – pasakojo A. Pajarskienė.
Nesėkmę dėl Europos kultūros sostinės vardo vadina stiprybe
Jeigu Anykščius UNESCO įtrauktų į kultūros miestų tinklą, anot A. Pajarskienės, miestui atsivertų visai nauji finansiniai fondai.
„Tai – pasaulinis tinklas, tu tampi dalyviu operuoti informacija ir mainais, ir lėšomis. Šita kryptis, su kuria ėjome link Europos kultūros sostinės, ji labai palankiai buvo įvertinta ekspertų ir mus skatina toliau eiti pirmyn. Mes įsivertinome savo stiprybes. Taip atrodo, kad kartais save mažai pažįstame, bet kai pamatome visumą ir palyginame su kitais kontekstais, Anykščiai tikrai yra labai stiprūs“, – sakė A. Pajarskienė.
Užsienio kalba ir darbas
negąsdina
Tam, kad Anykščiai pretenduotų į UNESCO kultūros miestų tinklą, pasak A. Pajarskienės, reikia užpildyti didžiulę paraišką anglų kalba, kurioje būtina nurodyti numatomas investicijas, įsipareigojimus, įsivaizdavimo galimybes.
„Pirmieji žingsniai – pasitarimas pas merą, kur bus įsivertinami darbų pajėgumai. Mes nebijome darbo, o darbo čia labai daug. Paskaičiavome, kad paraiška užimtų apie 30–40 lapų anglų kalba“, – sakė A. Pajarskienė.
Idėjos autorius nežinomas…
Savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui A. Pajarskienė vengė įvardinti, kam kilo tokia brandi idėja Anykščius padaryti UNESCO objektu. A. Pajarskienė aptakiai kalbėjo, kad sumanymas jungtis į UNESCO kultūros miestų tinklą negimė vieno konkretaus savivaldybės specialisto ar rajono vadovo galvoje.
„Sumanymas, kad visur dalyvauti, yra neatsiejamas nuo mūsų visų – tų, kurie dirba savivaldybės administracijoje, ir tų, kurie rajonui vadovauja“, – „Anykštai“ sakė vyriausioji Anykščių savivaldybės specialistė, atsakinga už kultūrą ir turizmą.
Skatins kultūros raidą
Savivaldybės Kultūros tarybos pirmininkas, Anykščių muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius „Anykštai“ sakė palaikantis savivaldybės siekius teikti paraišką UNESCO, kad Anykščiai būtų įtraukti į kultūros miestų tinklą ir gautų literatūros miesto statusą. „Tai tiesiog vienas iš įdomių sumanymų, kuris bent jau paskatina šį bei tą permąstyti, įvertinti savo vertybes, kurias turime ir kuriomis galėtume save pristatinėti platesniu mastu. Niekada iš anksto nesieju didelių vilčių su bet kuriais sumanymais, nėra taip, kad kilo mintis ir mes jau tapome, padarėme. Tai tiesiog kultūros raidą skatinantis procesas. Atsirado dar viena idėja, inspiruojanti kažkokius veiksmus. Tai veiksmus ir darykime, nes jei nieko nedarysime, tai nieko ir nebus“, – sakė T. Kontrimavičius.
Pinigai skirti išleisti
„geriems darbams“
T. Kontrimavičiui priminus, kad praėjusiais metais Anykščiai taip pat turėjo didžiulių ambicijų tapti Europos kultūros sostine, tačiau patyrė fiasko, be to, šiems siekiams buvo išleisti 12 000 eurų, Kultūros tarybos pirmininkas sakė, kad rajono biudžeto pinigai „iš principo ir yra skirti tam, kad juos išleistume kažkokiems geriems darbams nuveikti”.
„Kiekvienas skeptikas visada manys, kad man nieko asmeniškai nedavė, tai, vadinasi, niekam tai nesvarbu ir nereikalinga. Aš manau, kad pats procesas, kai buvo siekiama Europos kultūros sostinės, paskatino įvertinti kultūros objektų galimybes, atvėrė kai kurias silpnąsias puses. Mes dabar žinome, ko artimiausiais metais mums labiausiai trūksta ir ką mes turėtume daryti, kur savo dėmesį koncentruoti. Todėl, manau, ir šis sumanymas suteiks žinių apie save, nes kartais to reikia. Mes daugmaž žinome viską, bet kai pradedame realizuoti savo žinias, vertybes, paaiškėja, kad ne viskas mūsų suprasta, įvertinta ir galų gale reprezentatyviai pateikta tiems, ką tai gali sudominti, ir iš toliau gali pripažinti, kad Anykščiai turi svarių vertybių”, -apie savivaldybės ketinimo teikti paraišką UNESCO svarbą aiškino T. Kontrimavičius.
Abu pasaulio ašigaliai – ne
pagrindinis tikslas
Savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui A. Pajarskienė aiškino, kad vienas Anykščių, turinčių literatūros miesto statusą, tikslų yra noras skleisti žinią apie tai visam pasauliui.
Ir Kultūros tarybos pirmininkui T. Kontrimavičiui tokie siekiai nepasirodė per platūs, nors pernai Anykščiams nepavyko savo tikslų įgyvendinti Europos mastu.
„Pasaulis yra toks, kokį mes galime jį suvokti. Jeigu mes nesugebame kalbėti keliomis užsienio kalbomis, tas pasaulis užsidaro ties Lietuvos valstybės siena. Jeigu mes gebame save pristatyti vienokia ar kitokia kalba, jei mes galime komunikuoti su viena ar kita pasaulio valstybe, pasaulis mums kiekvienam asmeniškai ir Anykščiams plečiasi, didėja. Nereikia iš karto tikėtis save pristatyti nuo ašigalio iki ašigalio. Tai yra pristatymas savęs tam pasauliui, kurį mes galime realiai pasiekti, kuris mus galėtų priimti ir suprasti. Nemanykime, kad pasaulyje yra vien didmiesčiai. Pasaulyje yra milijonai bendruomenių, kokių yra ir Anykščiuose. Netgi bendravimas su tokiomis bendruomenėmis, savęs pristatymas yra labai svarbus dalykas mums patiems”, – juokdamasis filosofavo T. Kontrimavičius.
Kultūros tarybai uždavė
„namų darbų“
Nors savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui A. Pajarskienė „Anykštai“ sakė, kad paraiškos teikimui UNESCO pritaria ir vietos kultūros bendruomenė, tačiau, pasak T. Kontrimavičiaus, savivaldybės Kultūros taryba šio klausimo dar nesvarstė.
„Kultūros tarybai yra pateikta namų užduotis. Kiekvienas tarybos narys asmeniškai gilinasi ir tas nuomones vėliau mes pareikšime solidariai pasitarę“, – kaip visuomet saugią kolektyvinę atsakomybę rinkosi T. Kontrimavičius.
Kalbėsi apie rašytojus
šiuolaikiškai – plūs minios
Savivaldybės Kultūros tarybos narė, Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dangira Nefienė sakė, kad idėja Anykščiams garsėti per UNESCO yra graži ir jai patinkanti.
„Jeigu mes pasižiūrėsime, ką turime, ir kūrybiškai pritaikysime šioms dienoms, ko gero, galime būti įdomūs ir pasauliui. Kai nuvažiuoji į kokį nors užsienio miestą ir jie turi kokį nors vieną rašytoją, aplink jį sukasi viskas. Jie sugeba tai pateikti, pristatyti ir ten plūsta minios, tai, aš galvoju, kad mes tų rašytojų turime labai daug ir esame šioje vietoje unikalūs. Nežinau, ar dar kuris miestas Lietuvoje galėtų pasigirti šitokia gausa rašytojų? Tik ar mes mokame juos pristatyti, čia jau kitas klausimas. Visada reikia ieškoti tų naujų formų“, – apie Anykščių krašto literatūrinį paveldą kalbėjo D. Nefienė.
Mano, kad tai utopinė idėja
Ne kartą rajono savivaldybės siekius Anykščiams siekti Europos kultūros sostinės titulo įvardinęs kaip nerealius, žinią apie bandymus miestui siekti dar vieno titulo rajono Tarybos narys, socialdemokratas Dainius Žiogelis sutiko skeptiškai.
„Teko matyti komentarą, kuriame buvo pateiktas į UNESCO sąrašą įtrauktų miestų sąrašas (Dublinas, Reikjavikas, Praha, Barselona ir kt. – red.pastaba). Mums dar labai toli iki tokių miestų. Esu praktiškas žmogus ir skeptiškai žiūriu į utopines idėjas. Visada reikia pradėti darbą turint daugiau nei 51 proc. garantijų. Žaisti ir dirbti vardan to, kad įsisavintume kažkokius pinigus, o rezultatas būtų nulinis, manau, kad neverta“, – įvertindamas ankstesnius Anykščių rajono savivaldybės grandiozinių siekių rezultatus kalbėjo D. Žiogelis.
Siūlo spręsti žemiškesnes
rajono problemas
Rajono Tarybos narys, liberalas Lukas Pakeltis pastebėjo, kad Anykščių siekis tapti Europos kultūros sostine „buvo šūvis aukščiau bambos“, todėl kiek sudvejojo ir naujais savivaldybės siekiais Anykščius įtraukti į UNESCO kultūros miestų sąrašą.
„Ypatingai, jei tie siekiai atima daug žmogiškųjų, finansinių, laiko resursų, gal į save reikėtų pasižiūrėti savikritiškai. Nežinau, čia galbūt reikėtų klausti mero pavaduotojo Sigučio Obelevičiaus, kuris kultūrą kuruoja jau bene 15 metų, kodėl tik dabar sugalvojo apie UNESCO ir ką veikė iki tol. Nesu šios idėjos didelis fanas, tikrai nesakau „ne“, nes nesu su tuo susipažinęs, o sakyti „taip“ irgi negaliu, nes nematau argumentų, išskyrus tai, kad esame garsūs savo rašytojais. O daugiau ir nežinau, kuo mes esame labai jau išskirtiniai savo šalies ir tarptautiniame kontekste. Nesinori dar vieno tokio bandymo, kaip buvo su Europos kultūros sostine ar medinės pilies statybomis. Turime žemiškesnių problemų nei tapti vienokia ar kitokia sostine“, – savivaldybės planus įvertino L. Pakeltis.
Fantazuoti galima, bet…
Buvęs rajono Tarybos ir savivaldybės Kultūros tarybos narys Romaldas Gižinskas sakė, kad prieš teikiant paraišką UNESCO, Anykščių rajono savivaldybei labai svarbu pagalvoti apie Anykščių galimybes.
„Tokių paraiškų demonstravimas sako apie intelektą kultūros darbuotojų, kurie įtikina rajono vadovybę, kad to Anykščiams reikia. Jie turi suprasti, kad fantazuoti galima, bet iš tiesų viską reikia labai realiai pasvarstyti“, – kategoriškas buvo socialdemokratas, buvęs muzikos mokytojas R. Gižinskas.
Pataria neaimanuoti ir į save
atkreipti dėmesį
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Seime Sergejus Jovaiša sakė, kad nereikėtų būti pesimistais ir pabandyti teikti paraišką UNESCO, kad Anykščiai gautų literatūros miesto statusą.
„Yra keletas teritorijų Lietuvoje, kurios yra paskelbtos pasaulinio paveldo teritorijomis ir yra žymiai labiau matomos ir lankomos turistų. O mums turistų judėjimas į Anykščius yra pageidautinas. Gal kai kur mes ir per daug užsimojame, tačiau geriau pabandyti, nei likti pasyviam ir aimanuoti, kad pas mus niekas nevyksta. Tuo labiau, kad mes labai esame susiję su literatūra. Nereikia vardinti, kodėl visoje Lietuvoje mūsų kraštas žinomas kaip literatūros lopšys. Žinoma, reikėtų susipažinti, „kas mums iš to daugiau būtų“, bet noras į save atkreipti dėmesį neturi būti smerkiamas“, – pastebėjo S. Jovaiša.
Ambicingi savivaldybės užmojai
– svajones, tūkstančiai
išleistų eurų ir fiasko
Priminsime, kad tai jau nebe pirmas plataus masto, į Europą ar net visą pasaulį orientuotas savivaldybės siekis – 2015 metų rudenį Anykščių savivaldybė prabilo apie siekius tapti 2022 metų Europos kultūros sostine.
Tuo tikslu pradėta kurti Anykščių kultūros strategija. Ją savivaldybė už 5000 eurų patikėjo parengti savivaldybės Kultūros tarybos pirmininko pavaduotojos Jurgitos Bugailiškienės įsteigtai UAB „Bugiris“. Šalia strategijos rengimo Anykščiuose startavo akcija „Kultūros Idėjų Debesys“. Tuo tikslu mėlyna spalva nuspalvinta nemažai stiklainių, kurie buvo išdalinti įvairiose Anykščių rajono įstaigose. Anykštėnai buvo kviečiami surašyti kuo, jų manymu, ypatingi Anykščiai, kuo jie gali dalintis su Europa.
Po to rajono Tarybai buvo pateiktas sprendimas, kuriuo politikai didžiąja balsų dauguma, susilaikius tik socialdemokratams, pritarė Anykščių rajono savivaldybės dalyvavimui Europos Sąjungos veiksmuose „Europos kultūros sostinė“.
Paraiškos dalyvauti Europos kultūros sostinės atrankoje rengimui iš rajono biudžeto buvo skirti 7000 eurų.
Gegužės viduryje savivaldybė inicijavo politinių partijų Anykščių skyrių pirmininkų susitikimą, kuriame pasirašytas susitarimas dėl Anykščių rajono savivaldybės dalyvavimo 2022 metų Europos Sąjungos (ES) veiksmuose „Europos kultūros sostinė“.
Tuomet susitarimas pasirašytas „skubos tvarka“, jį ignoravo vietos socialdemokratai. Šios partijos Anykščių skyriaus pirmininkas Dainius Žiogelis vėliau ne kartą „Anykštai“ pabrėžė, kad savivaldybės siekiai paversti Anykščius 2022-ųjų Europos kultūros sostine yra nerealūs.
Taip ir buvo. Į galutinį miestų kandidatų sąrašą įtraukti Kaunas ir Klaipėda, o šį pavasarį paaiškės, kuris iš šių miestų taps 2022-ųjų Europos kultūros sostine. Beje, pretendentų, taip pat ir Anykščių, paraiškas vertino Europos Sąjungos institucijų – Europos Parlamento, Tarybos, Europos Komisijos ir Regionų komiteto – paskirta 10 narių ekspertų grupė: Sylvia Amann (Austrija), Cristina Farinha (Portugalija), Agnieszka Wlazel (Lenkija), Pauli Sivonen (Suomija), Ulrich Fuchs (Prancūzija), Aiva Rozenberga (Latvija), Steve Green (Jungtinė Karalystė), Jordi Pardo (Ispanija), Suzana Žilič Fišer (Slovėnija), Alain Hutchinson (Belgija).
Bet mes vis tiek būsime
įdomūs pasauliui!
„Viskas nesibaigia tik tuo, kad parengta paraiška. Tai perspektyvinis planas rajono kultūros vystymui, įsivardinant kryptis, savitumą, kuo mes galime būti įdomūs ne tik Lietuvai, Europai, bet ir visam pasauliui. Tai viskas pagrįsta, paremta skaičiavimais, metodikomis, tarptautine patirtimi. Čia yra padarytas didžiulis darbas”, – pernai Anykščių rajono savivaldybės administracijos parengtos paraiškos tapti Europos kultūros sostine dar net neįvertinus ekspertų komisijai, lyg užbėgdama už akių galimai nesėkmei, atliktu darbu iš anksto gyrėsi ir didžiavosi A. Pajarskienė.
Kultūros strategijos idėjos
kūrėja nepasiekiama
„Anykšta“ šią savaitę bandė susisiekti su rajono Kultūros strategijos kūrėja, UAB „Bugiris“ steigėja, kuriai ir buvo sumokėti 5 tūkstančiai eurų už strategijos kūrimą, Jurgita Bugailiškiene.
J. Bugailiškienei „Anykšta“ skambino daugelį kartų bent iš trijų skirtingų numerių, tačiau kultūros specialistė, savivaldybės Kultūros tarybos pirmininko pavaduotoja ragelio nepakėlė, nepasidomėjo, kas su ja bandė susisiekti, ir taip išvengė komentarų šia tema.
