Pasiutligės vakcina žmogui – pavojinga
Atšilus orams paprastai padaugėja atvejų, kai žmones apkandžioja gyvūnai – tiek naminiai, tiek laukiniai. Šie apkandžiojimai yra pavojingi dėl pasiutligės grėsmės.
Pagrindinės pasiutligės kontrolės priemonės yra laukinių ir valkataujančių gyvūnų populiacijos mažinimas, oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, profilaktinė naminių gyvūnų vakcinacija. Lietuvoje nuo 2006 metų pradėta vykdyti pasiutligės prevencijos programa, todėl gerokai sumažėjo laukinių ir naminių gyvūnų pasiutligės atvejų.
Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), pavasarinis laukinių gyvūnų skiepijimas nuo pasiutligės (išmėtant jaukus su vakcina) pradėtas š. m. balandžio 6 dieną. Vakcinaciją baigti planuojama š. m. gegužės mėnesį. Iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 857 500 jaukų.
Įspėjame, kad jaukų su vakcina jokiu būdu negalima liesti. Nors pasiutligės vakcina išmėtoma taip, kad gyventojai ir naminiai gyvūnai neturėtų sąlyčio su jaukais ir vakcina, gali atsitikti ir kitaip. Patekus vakcinai (plastikinės aliumininės lizduotės turiniui) į akis, burną, nosį ar ant pažeistos odos, būtina nedelsiant ją nuplauti dideliu kiekiu vandens ir muilu bei nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Tokiais atvejais gydytojas nuspręs, ar turi būti skiriama imunoprofilaktika (penkių vakcinos dozių prieš pasiutligę kursas).
Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, apie tai nedelsiant praneškite teritorinei VMVT.
Kas yra pasiutligė?
Pasiutligė yra viena seniausių ir baisiausių infekcinių ligų. Jei užsikrėtusiam žmogui neleidžiami vaistai, mirštamumas siekia 100 procentų. Pasiutligė – ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos liga, kuri per 10 dienų nuo klinikinių simptomų pradžios baigiasi koma ir mirtimi.
Pasiutligės inkubacinis periodas yra 30−90 dienų, kartais jis trunka net iki metų. Ligos pradžioje pablogėja bendra savijauta, skauda, patinsta ir parausta įkandimo vieta, pakyla temperatūra. Pasiutlige sergantis žmogus ypač bijo vandens, bet kokio oro dvelksmo, šviesos, triukšmo, jam prasideda haliucinacijos. Vėliau sergančiajam staiga atsiranda daug jėgų, jis tampa agresyvus. Ligos pabaigoje žmogų ištinka paralyžius, sutrinka kvėpavimas ir širdies darbas.
Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo pasiutligės registruotas 2007 metais, tačiau jis buvo susijęs su kelionės į užsienį metu įvykusiu šuns įkandimu.
Mirtinai pavojinga infekcija perduodama per seiles. Ja apsikrėsti galima ne tik įkandus pasiutusiam gyvūnui, bet ir jam įdrėskus ar apseiliojus nubrozdintą ar įdrėkstą odą. Ligos eiga priklauso nuo žaizdos gylio ir jos atstumo nuo galvos. Kuo žaizda yra arčiau galvos, tuo trumpesnis ligos inkubacinis periodas.
Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai. .
Kaip elgtis įkandus ar aplaižius įtartinam gyvūnui? Įkandimo vietą nuplaukite švariu vandeniu ir stipriu muilo tirpalu, dezinfekuokite ją jodu ar spiritu. Jei įkando žinomas gyvūnas (pavyzdžiui, kaimyno šuo), pasiteiraukite jo šeimininko, ar augintinis buvo paskiepytas nuo pasiutligės. Įkandus nežinomam gyvūnui, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kuris paskirs skiepų nuo pasiutligės kursą.
Atminkite, kad skiepai yra vienintelė priemonė, galinti apsaugoti nuo mirties. Kuo ilgiau delsite tai padaryti, tuo pasekmės jūsų sveikatai bus sunkesnės.
Venkite kontakto su nepažįstamais gyvūnais
2016 metais Utenos apskrityje pagalbos į medikus kreipėsi 322 naminių ir laukinių gyvūnų apkandžioti žmonės. Iš jų nuo pasiutligės buvo paskiepyti 176 nukentėję asmenys. 2016 metais Utenos rajone medicininės pagalbos kreipėsi 79 asmenys, iš jų 47 paskirta vakcinacija.
Per tris 2017 metų mėnesius medikų pagalbos prireikė 44-iems gyvūnų apkandžiotiems ar apdraskytiems gyventojams, iš kurių 22 paskiepyti nuo pasiutligės. Utenos rajone per minėtą laikotarpį į medikus kreipėsi 13 nuo gyvūnų nukentėję uteniškiai. Šešiems iš jų skirtas vakcinacijos kursas.
Dažniausiai žmonės nukenčia nuo juos apkandžiojusių šunų, kačių, mangutų. Rečiau gyventojus sužaloja karvės, avinai ir lapės. Pasitaiko ir nukentėjusiųjų nuo žiurkių, pelių, kiaunių, šernų, voverių ar audinių.
Gyventojams patariame vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais, taip pat tinkamai prižiūrėti savo augintinius (juos registruoti, skiepyti nuo pasiutligės ir kitų ligų, nepalikti be priežiūros, vedžioti tik su pavadėliu ir su antsnukiu).
