Nuo birželio nebelieka daugiau kaip 15-a metų galiojusio lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo centralizuotai teikiamam šildymui bei karštam vandeniui. Kartu nuo birželio daugėja kompensacijų už šildymą gavėjų.
2001 metų sausį įvestas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui turėjo galioti iki 2003 metų pabaigos, tačiau buvo nuolat pratęsiamas. Vis dėlto šiemet lengvatos nuspręsta nepratęsti, todėl nuo birželio centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.
Finansų ministras Vilius Šapoka ne kartą yra sakęs, kad PVM lengvata šildymui nėra socialiai teisinga, tokią nuomonę palaiko ir premjeras Saulius Skvernelis. Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė yra teigusi, kad lengvatos atsisakymas yra politiškai, socialiai ir finansiškai sunkiai pateisinamas sprendimas. Šalies vadovės teigimu, lengvatos atsisakymas į biudžetą atneštų 30 mln. eurų, turėtų poveikį 700 tūkst. gyventojų ir skatintų „pašalpinę visuomenę“.
Seimas praėjusią savaitę nusprendė išplėsti kompensacijų už šildymą gavėjų ratą. Nuo birželio jas galės gauti šeimos, kurių išlaidos šildymui, nepriklausomai nuo šildymo būdo, sieks daugiau nei 10 proc. jų pajamų.
Vilniaus miesto savivaldybės vadovai šią savaitę kritikavo sprendimą panaikinti PVM lengvatą šildymui ir teigė, kad galinčiam padvigubėti paramos gavėjų srautui nėra pasirengta. Atsakydamas į tai, premjeras S.Skvernelis teigė, kad papildomi etatai dėl išaugusio kompensacijų šildymui prašytojų skaičiaus vis tiek kainuotų pigiau nei esama PVM lengvata šildymui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, sumažinus kartelę dėl PVM lengvatos iki 10 proc. pajamų, į kompensacijas pretenduoja apie 250 tūkst. gyventojų. Savivaldybėms skiriamos lėšos kompensacijoms už šildymą nustatytos pagal krizinį laikotarpį bei atitinka 220 tūkst. gyventojų poreikį, nors pastaruoju metu tokių pašalpų gavėjų buvo gerokai mažiau ir savivaldybėms liko lėšų.
2016 metais kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį iš viso išleista 17,9 mln. eurų.
