Žemės ūkio ministerija dėl lietingų orų nukentėjusius žemdirbius kviečia kuo greičiau kreiptis į savivaldybes ir informuoti apie patirtą žalą. Daugelyje Lietuvos rajonų praūžusios ilgalaikės liūtys ne tik sudaužė į šipulius dalies ūkininkų svajones apie gausų derlių, bet ir padarė didžiulę žalą būsimiems pasėliams. Siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, Žemės ūkio ministerija renka informaciją apie kiekvieno žemdirbio žuvusių pasėlių plotus – dėl reikalingų duomenų kreiptasi į visų Lietuvos rajonų savivaldybių administracijas. Surinkti duomenys bus reikalingi sprendžiant klausimus dėl žemdirbių sutartinių įsipareigojimų vykdymo, galimų sankcijų netaikymo, tiesioginių išmokų mokėjimo terminų paankstinimo. Lietuva prašo Europos Komisijos iš ES biudžeto skirti paramą nuo liūčių nukentėjusių ūkininkų nuostoliams kompensuoti, tačiau didžioji dalis „Anykštos“ pašnekovų sakė abejojantys, kad tokių kompensacijų pavyks sulaukti.
Raimondas BALSYS, rajono Tarybos narys, ūkininkas:
– Kompensavimo mechanizmo nėra, jis nenumatytas ir abejoju, ar jis bus. Čia dabar šia tema tik daug šnekų. Aš pats nesitikiu kompensacijų. Informaciją apie nuostolius pateikinėjome, nuostoliai, aišku, tikrai dideli, nes patvinę visi grioviai, upės semia laukus.Mano ketvirtadalis javų dar nenuimti. Tikimės dar oro pagerėjimo ir dalį derliaus nuimsime, tačiau nemažai liks nenuimta. Ir nuostoliai bus dideli ne tik dėl šių metų derliaus, bet ir kitų metų dėl sugriuvusių sėjos planų. Lietūs nuostolius užprogramavo dvejiems metams.Valstybės mastu oficialiai skelbiama, kad žemdirbių nuostoliai siekia 40 milijonų eurų.Iš tiesų nuostoliai yra ženkliai didesni. Kai bus surinktos visos ataskaitos, tie nuostoliai,bijau, padidės iki aštuonių kartų.
