Anykščių rajonui demografinė duobė kasama tokia gili, kad jau panašėja į kapo duobė. Paskelbtas Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 m. laikotarpyje prognozės teigia, kad rajone žymiai sumažės gyventojų. Pasak prognozių, Anykščių rajonas patenka tarp tų, kurie artimiausiu metu neteks daugiausiai gyventojų. Daugiausiai neteks Pagėgių (- 14,1 proc.), Kelmės r. (-13,4 proc.), Visagino (-13,1 proc.), Ignalinos r. (-12,6 proc.), Kupiškio r. (-12,5 proc.), Rokiškio r. (-12,1 proc.), ir Anykščių (-11,5 proc.) rajonai.
Kiek mažesnės netektys numatytos kaimyniniams Panevėžio, Ukmergės ir Utenos rajonams, tačiau visi rajonai Lietuvoje daugiau ar mažiau „trauksis“. Šiame fone visų lygių valdžioms turėtų būti aišku, kad žmogus tampa pagrindine vertybe, kurią reikia saugoti ne mažiau, kaip A.Baranausko klėtelę. Politika, kurią įgarsina Premjeras Saulius Skvernelis „Nėra nepakeičiamų yra tik nepakeisti“ iš esmės demonstruoja visišką politikų cinizmą, kai jie išplaukia į Seimą ir gauna postus. Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Artūras Tereškinas liūdnai pastebi, kad šioje šalyje žmogus traktuojamas kaip pigi kiniška prekė – nesvarbus ir lengvai pakeičiamas. Jau seniai sakiau, kad jeigu nėra nepakeičiamų žmonių, tai paimkime ir pakeiskime A. Baranauską arba J. Biliūną. Nemanau, kad pavyks… Kokia nevykusi „pamainizmo“ politika, aiškiai matosi, kai pažiūri į kaimyninę Uteną. Ėmė ir pasakė uteniškiai, kad nepakeičiamų nėra, blogai bėgiojat, atvešim kitų ir laurus nuskinsim, ir išmėtę lietuvius futbolininkus iš komandos, prisivežė ispanų, amerikiečių ir afrikiečių. Dabar puolime pluša Mvenza, gynyboje stovi Chesusas, o per vidurį bėgioja Abdula. Tačiau laurai dėl mūsų klimatinių sąlygų taip ir nesužaliavo. O kitais metais nebeliks nei Mvenzos nei Abdulos. Ir pačios Utenos futbolo komandos.
Šiaip dažnai esam kaltinami, kad žurnalistai tik loja, bet nieko nekuria. Šį kartą norėčiau pasiūlyti. Štai jau ne vienas kritikavo Anykščių siekius tapti UNESCO pasaulinio literatūros miestų tinklo nariais. Netapome. Sako, paraiška buvo gal silpna, gal kriterijai vertinimo neaiškūs.
Manau, netapome visiškai logiškai – Anykščių, kaip literatūrinio miesto statusas dar nuo anų laikų laikosi ant trijų banginių – J.Biliūno, A.Vienuolio ir A.Baranausko. Kitaip sakant, vektorius – į praeitį. Tačiau yra kitas klausimas, ar Anykščiai dabar yra literatūrinis miestas? Manau, kad ne, mes negalime tokiu vadintis net Lietuvos kontekste. Galime vadintis teatrų miestu (vyksta net keli teatrų festivaliai), muzikos (įvairūs muzikiniai pasirodymai), net kartingų (vyksta varžybos), bet tik ne literatūros. Kodėl?
Todėl, kad pas mus nevyksta praktiškai joks literatūrinis veiksmas. Sakykim, Druskininkai turi „Literatūrinį rudenį“, o ką mes turime? Pabirus knygų pristatymus? Kasmetinius literatūrinius „Marčiupio“ literatų klubo skaitinius „Kas švyti vasario nakties danguje“ vargu ar galėtume pristatyti Europai kaip literatūrinį vyksmą. Taip, šiuose skaitymuose būna svečių iš kitų rajonų, bet vis tiek iki respublikinio renginio tai „nedatempia“. Pasakysite, kad turime A.Baranausko literatūrinę premiją? Deja, literatūrines premijas turi įsteigę dauguma aplinkinių rajonų – Ukmergė, Utena, Molėtai…
Mano pasiūlymas būtų ne pulti taisyti paraišką, o realiai pradėti Anykščius kurti kaip literatūrinį miestą. Jei galvojate, kad reikia didelių investicijų, tai klystate. Sakykim, Aldonos Širvinskienės fondas „Baltasis balandis“ sugeba surengti tiek prozos, tiek poezijos respublikinius konkursus. Ir jie vyksta kasmet ir, beje, kasmet išleidžiami rinkiniai. Deja, negalima sakyti, kad šie konkursai yra Anykščių literatūrinio gyvenimo dalis, nes keliauja po respubliką. Vienas žmogus sugeba tai, ko niekaip nepadarome per metų metus.
Kokia nauda Anykščiams iš A.Baranausko premijos? Kad atvažiuoja ir daugiau nebegrįžta kažkoks labai Rašytojų sąjungai nusipelnęs žmogus? Aš sakyčiau, kad – jokios, nauda tik tam laureatui, kuris įsirašo į savo biografiją „netikėtai man skyrė A. Baranausko premiją“. Galų gale nesu ir prieš tą premiją, tačiau manau, kad ją galima būtų išnaudoti efektyviau – atsirastų kažkoks veiksmas. Galima paskelbti kūrinių konkursą, rengti diskusijas, sudaryti rinkinius ir t.t. Turime kuo puikiausias galimybes Anykščius paversti ne praeities, o dabarties literatūrinio veiksmo vieta.
