(„Anykščiai UNESCO nesudomino“, Robertas ALEKSIEJŪNAS, – „Anykšta“, 2017-11-11)
Mane paskatino pasidalinti mintimis su gerb. „Anykštos“ gerb. skaitytojais Kultūros tarybos pirmininko p.Tautvydo Kontrimavičiaus nusiskundimai dėl komentarų „Anykštos“ portale. Ir iš tikrųjų žmonės kontraversiškai vertina Kultūros tarybos darbą. Rezonansiniai Kultūros tarybos sprendimai dėl Europos kultūros sostinės ir UNESCO – tapti šios organizacijos kūrybinio tinklo nariu patyrė fiasko.
Kodėl? Tai ne loterija. Ir arkliui būtų aišku, kad tai absurdiška, nepamatuota idėja. „Aukščiau bambos neiššoksi“ – sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau čia galimai suveikė ir kiti kriterijai – mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos susižėrė UAB „Bugiris“.
Rajono Kultūros taryba turėtų būti atvira institucija, į kurią galėtų kreiptis kiekvienas anykštėnas ir siūlyti savo idėjas. Deja, taip nėra. Posėdžiai, kaip informuoja žiniasklaida, uždari. Internetinės svetainės nėra. Gaunasi, kad tai uždaras nomenklatūrinis žmonių ratelis, kurie yra rajono aukščiausios valdžios patarėjai, ypač Sigučio Obelevičiaus. Tuo įsitikinau aš asmeniškai.
Ir dar apie vieną Kultūros tarybos „opusą“ – Teresės Mikeliūnaitės premijos suteikimą p. Žilvinui Smalskui. Poną premijai pristatė „Nauji vėjai“ bendruomenė (pirmininkė – panelė Irma Laurinavičiūtė). Aš paskaičiau tą teikimą – rekomendaciją. Pasirodo, kad ponas Ž. Smalskas yra skulptorius, architektas, poetas, menininkas, visuomenės veikėjas, saviveiklininkas. Mano nuomone, gerb. pirmininkė I. Laurinavičiūtė galėjo pridėti, kad būsimas laureatas – sceninio judesio meistras. Jis talentingai gali parodyti užpakalinę kūno dalį scenoje. Apmaudu, kad vis dėlto Kultūros taryba nusprendė suteikti premiją… Suprasčiau, kad tai mero ar vicemero kultūros premija – būtų logiška: „Pagal Jurgį ir kepurė!”. Toks Kultūros tarybos sprendimas yra premijos devalvavimas, šventos atminties T. Mikeliūnaitės pažeminimas ir akibrokštas visai rajono kultūros bendruomenei. Suprantu, jie save, ypač pirmininką T. Kontrimavičių, laiko rajono kultūros elitu, o visi kiti – kultūros runkeliai.
Laikrodis nenumaldomai greitai skaičiuoja valandas. Lietuvos šimtmečio šventė čia pat. Įdomu, kokių pasiūlymų Kultūros taryba turi šiam jubiliejui. Idėjų generatorius kol kas tyli. O gal mes nežinome? Gal viskas įslaptinta?
Neturėdamas kitų galimybių, viešai siūlau savo idėją Kultūros tarybai – sukurti ir atlikti miesto šventės metu rokoratoriją pagal Joną Biliūną „Ant aukšto kalno pasirodė stebuklingas žiburys“. Anykštėnai turi savo profesionalų kompozitorių Julių Aglinską. Talkintų ir prof. Vytautas Miškinis, kompozitorius, „Ąžuoliuko“ choro vadovas. Tai būtų graži dovana Lietuvai ir prasmingas rašytojo J. Biliūno pagerbimas. Stebuklingas žiburys – tai mūsų Laisvės simbolis.
