Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis pastebėjo, kad dabar pradėti ūkininkauti Anykščių rajone gan sudėtinga – nebeliko laisvos žemės.
Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje iškrito maždaug dvigubai daugiau kritulių nei metinė jų norma. Apsemti ar neįvažiuojami pasėlių plotai sudaro virš 140 tūkst. hektarų žemės, kai kuriose savivaldybėse nenuimta daugiau kaip 50 proc. derliaus. Žemės ūkio ministerijos vadovai teigia, kad nuo stiprių liūčių nukentėję Lietuvos ūkininkai dar šiemet gali sulaukti Europos Sąjungos paramos, tik kol kas neaišku, kiek lėšų galima tikėtis.
Apie ūkininkams nelengvus laikus ir Anykščių rajono žemės ūkio padėtį „Anykšta“ kalbino Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėją Virmantą Velikonį.
„Nuo liepos mėnesio mes paliaubų su lietumi turėjome tik keliolika dienų. Tiek liepą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalį lietaus norma viršyta du kartus. Ir tai buvo ištisinis lietus. Rugsėjo mėnesį nuo Obuolinių šventės su lietumi turėjome devynių dienų paliaubas, o spalio mėnesį tik kažkur tris – keturias dienas. Tai leido šiek tiek suarti laukus ir dalį grikių nuimti. Tokie blogi orai daugiausiai vyravo rytinėje Lietuvos dalyje“, – pokalbio pradžioje šios vasaros ir rudens orus apžvelgė V. Velikonis.
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo V. Velikonio, reaguodamos į ypač nepalankius orus, šalies savivaldybės nuo Ignalinos iki Anykščių rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje ėmė skelbti ekstremaliąją situaciją.
„Po to vienkartinės didelės liūtys kilo Panevėžyje, perėjo į vakarinius rajonus ir spalio 4 dieną Vyriausybė ekstremalią padėtį paskelbė visoje Lietuvoje“, – nesenus įvykius priminė V. Velikonis.
Tai, kad ūkininkams lietus pridarė daug bėdų, pastebėjo net ir mažai ką bendro su žemės ūkiu turintys žmonės
„Praktiškai kiekvieną savaitę gaudavome pranešimų ar skundų apie gyventojų užlietus rūsius bei gyvenamąsias patalpas. Tos liūtys palietė didelę visuomenės dalį“, – pastebėjo V. Velikonis.
Informaciją apie rajono ūkininkų patirtus nuostolius dėl be paliovos pliaupusio lietaus savivaldybės Žemės ūkio skyrius pradėjo rinkti rugsėjo 26 dieną, net nelaukęs nurodymų iš Žemės ūkio ministerijos.
„Duomenis apie nukentėjusius ūkininkus Žemės ūkio ministerijai turėjome pateikti iki lapkričio 1 dienos. Nuostolius su komisijos ir seniūnijų specialistų pagalba suskaičiavome – žuvusių pasėlių yra apie 7000 ha. Dabar prasidės antrasis informacijos rinkimo etapas, kurį Vyriausybei nurodė atlikti Europos Komisija. Tai – duomenys apie nepasėtus arba pasėtus ir žuvusius pasėlius“, – pasakojo V. Velikonis.
Preliminariais skaičiavimais, dėl prastų orų Anykščių rajono ūkininkai patyrė maždaug 3 mln. eurų nuostolį.
„Pirmoji mūsų prognozė buvo tokia, kad rajono ūkininkų nuostoliai sieks 7 mln. eurų.Tuo metu skaičiavome, kad žuvusių pasėlių yra 12 500 ha. Dabar skaičiuojame, kad piniginiai nuostoliai siekia 3 mln. eurų, neįtraukiant netiesioginių nuostolių. Pasėliai ne tik žuvo, bet ir nukentėjo. Kaip minėjau, per tas paliaubas su lietumi rugsėjį derliaus nuėmimas vyko, bet to derliaus kokybė jau nebe ta“, – aiškino V. Velikonis.
Pagal auginamas kultūras daugiausia nuostolių patyrė grikių augintojai – lietus padarė nuostolių 2000 ha plotui, taip pat auginantiems vasarinius bei žieminius kviečius, žirnius (po 900 ha ploto).
Anykščių rajone labiausiai nukentėjo dviejų seniūnijų – Kavarsko ir Troškūnų – ūkininkai.
„Troškūnuose – lygumos, ten ne visiškai veikia melioracijos sistemos. Be to, šiose seniūnijose yra daugiausiai ūkininkų ir ten daugiausiai sėjama grūdinių kultūrų“, – priežastis, kodėl išskirtos dvi rajono seniūnijos, vardino V. Velikonis.
Kalbant apie ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimą, Žemės ūkio skyriaus vedėjas V. Velikonio žodžiuose buvo galima įžvelgti ir skeptiškų gaidų, kad tie nuostoliai apskritai kada nors galėtų būti kompensuoti.
„Tikėtis galima. Kompensacijų šaltiniai galėjo būti du – iš Lietuvos biudžeto arba Europos Sąjungos iždo.Vyriausybė jau nuramino, kad iš šalies biudžeto kompensacijoms lėšų nebus skiriama. Latviai, pavyzdžiui, jau suskaičiavo savo nuostolius ir žemdirbiams skyrė 15 mln. eurų. O mes… Dabar jau trečiasis skaičiavimo etapas dėl Europos Komisijos pagalbos. Ši pagalba pagal metodiką gali būti skaičiuojama trejus metus, o išmokos gali būti ketvirtais metais. Čia toks pesimistinis scenarijus“, – pasakojo V. Velikonis.
Žemės ūkio skyriaus vedėjo V. Velikonio pasiteiravome, ar skyrius, pavyzdžiui, nerengia kokių nors sprendimo projektų rajono Tarybai, kad vietos ūkininkams nors minimaliai būtų galima pagelbėti savivaldybės jėgomis. Štai socialdemokratas Dainius Žiogelis viename iš rajono Tarybos posėdžių yra siūlęs ūkininkams sumažinti žemės mokestį.
„Buvo pereinamasis laikotarpis dėl žemės mokestinės vertės nuo 2013 iki 2017 metų. 2018 metų žemės mokestinė vertė dabar perskaičiuojama. Prognozinės vertės yra gana aukštos ir, manau, Taryba galėtų svarstyti 2018 metų žemės mokesčio tarifą. Yra du variantai, pavyzdžiui, tiesioginė pagalba. O gal geriau neduokime žuvies, o duokime meškerę? Galima dalį pinigų nemažinant mokesčių skirti melioracijai, įrenginių remontui. Tai būtų irgi pagalba“, – pasiūlė V. Velikonis.
Gyventojai baiminas, kad ūkininkų patirti nuostoliai neišvengiamai guls ir ant jų pečių. Greičiausiai brangs duona, daržovės, kita žemės ūkio produkcija.
„Manau, kad mes gyvename globalioje rinkoje. Grūdų supirkimo apimčių, lyginant šiuos ir praėjusius metus, kritimo drastiško nėra. Manau, kad vartotojai nepajus, o ūkininkai susilpnės“, – prognozavo V. Velikonis.
Kalbėdamas apie Anykščių rajono žemės ūkį, Žemės ūkio skyriaus vedėjas V. Velikonis sakė, kad šios srities perspektyvos geros.
„Tendencijos nuo 2004 metų išlieka panašios. Kasmet deklaruojančių pasėlius sumažėja iki 150 – 200. Vyksta ūkių stambinimas. Pradedant nuo 30 ha ploto augalininkystės ūkyje, šeimai jau galima gyventi. Specializuoti ūkiai, sakykim, uogų, jau gali gyvuoti ir mažesni. Tik pradėti ūkininkauti sunku, nes jau žemės nebeliko.Todėl reikia ieškoti finansinių resursų ir pirkti ūkį, nes ši rinka po truputį įsibėgės. Vieni ūkininkavimą baigs, kiti pradės“, – kalbėjo V. Velikonis.
Jeigu ir ateityje taip Lietuvą merks lietūs, gal ūkininkams verta pagalvoti apie kitas kultūras? Pavyzdžiui, auginti ryžius.
„Ryžių nerekomenduočiau auginti, bet siūlyčiau labai susirūpinti melioracijos įrenginiais. Čia jau didelė mūsų valstybės kaltė, kad tam 25 metus nebuvo skiriama dėmesio. Dalinai į melioracijos įrenginius reikia pradėti investuoti patiems ūkininkams, nes tik nuo to priklausys, ar žemė bus tinkama darbui ir naši“, – sakė V. Velikonis.
