Tik 1 procentas Lietuvos gyventojų, kreipdamiesi į medikus, visada duoda dovanas, o dauguma – net 57 procentai – niekada neoficialiai neatsiskaito už suteiktas paslaugas ar norėdami jas gauti. Tai atskleidė lapkričio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Kyšininkavimą pateisina kas trečias
7 proc. apklaustųjų teigė dažniausiai, 17 proc. – kartais, dar 16 proc. – labai retai neoficialiai atsiskaitantys už sveikatos priežiūros paslaugas. Dažniau neoficialiai linkusios atsiskaityti moterys ir vyresni nei 36 metų respondentai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.
Neoficialius mokėjimus ar dovanas duodančius pacientus pateisina trečdalis (34 proc.) apklaustųjų – dažniausiai moterys ir vyresni nei 56 metų respondentai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Tačiau tik penktadalis (21 proc.) apklausos dalyvių pateisina neoficialius mokėjimus ir dovanas priimančius medikus. Tokio medikų elgesio nepateisina net 75 proc. respondentų.
Dažniausiai neoficialiai atsiskaitantys pacientai iš medicinos personalo sulaukia padėkos (75 proc.). 39 proc. atsakiusiųjų teigė, jog dovana paimama, nors prieš tai jo tarsi bandoma atsisakyti, 3 proc. apklaustųjų teigimu, medicinos personalas atsisakė dovanos ir informavo, kad niekada jų nepriima, dar 2 proc. nurodė, kad medikas tiesiog atsisakė neoficialaus atlygio. Tačiau tik vienas respondentas nurodė, kad jam buvo paaiškinta, jog už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė.
Korupciją sumažintų bausmės ir tinkamai organizuota sveikatos priežiūra
42 proc. apklausos dalyvių teigė manantys, kad papildomai atsiskaityti nėra būtina, apie trečdalis (34 proc.) atsakė mokantys mokesčius, todėl medicinos personalas privalo atlikti savo darbą be neoficialių mokėjimų ir dovanų, beveik tiek pat (32 proc.) sakė tiesiog neturintys pinigų. Kiek mažiau respondentų (27 proc.) teigė, jog kyšio davimas prieštarauja jų įsitikinimams ir vertybėms. Pastarąjį atsakymą rinkosi aukščiausią išsimokslinimą turintys, daugiausiai uždirbantys didmiesčių gyventojai. Dar 19 proc. teigimu duoti kyšį paprasčiausiai nejauku. Tai, kad duoti kyšį yra nusikaltimas, atsakiusiųjų manymu, sustabdytų tik 8 proc. piliečių.
Nuomonei, kad papildomai atsilyginti nėra būtina, dažniau pritaria 18-45 m. respondentai, taip pat gaunantys didesnes pajamas, o 36-55 m. apklaustieji, miestiečiai ir gaunantys didžiausias pajamas respondentai dažniau mano, kad medicinos personalas privalo atlikti savo darbą be neoficialių mokėjimų ir dovanų, nes jie moka mokesčius.
Į klausimą, kas galėtų mažinti korupciją sveikatos priežiūros sektoriuje, dažniausiai respondentai atsakė, jog tam įtakos turėtų tinkamai organizuota pati sveikatos priežiūra (45 proc.). Šiek tiek rečiau apklausos dalyviai minėjo sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (41 proc.), antikorupcinį švietimą (38 proc.) ir bausmės už kyšio paėmimą (37 proc.). Taip pat buvo paminėta, kad mažinti korupciją sveikatos apsaugos sistemoje galėtų padėti nuobaudos, gresiančios kyšį duodančiam pacientui, socialinė reklama korupcijos prevencijos tema, skatinimas pranešti apie bandymus duoti kyšį ir baimė būti nubaustam.
Visuomenės nuomonės apklausą SAM užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai” Š. m. lapkričio mėn. buvo apklausti 1005 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose bei kaimo vietovėse.
