"Negalima į viską žiūrėti: apsimoka, neapsimoka", - sako "Anykštos" vadovė Gražina Šmigelskienė.
Regionų gyventojus pasiekė žinia, kad jie gali nebegauti paštininkų atnešamų mylimų laikraščių. Pirmosios aukos – devynių Plungės rajono gana tankiai apgyvendintų gyvenviečių laikraščio „Žemaitis“ prenumeratoriai. Tačiau tegul nenustemba ir kitur gyvenantys žmonės. Juk nešioti spaudą neapsimoka, o šiuo metu net valstybinės įmonės, tarp kurių ir Lietuvos paštas, dirba tik tai, kas apsimoka.
Dirbti žmonėms neapsimoka
„Praėjusią savaitę paskambino į redakciją madam iš Vilniaus centrinio pašto ir pranešė, kad į devynias Plungės rajono gyvenvietes nebenešios laikraščių. Šiaip sudėtingą situaciją jau porą mėnesių jaučiame, laikraščius vėluoja išnešioti. O dabar pranešė, kad iš viso į devynias gyvenvietes nebenešios. Ne todėl, kad tos gyvenvietės ištuštėjusios, nes ten daug žmonių gyvena, o todėl, kad nėra kam nešioti, neapsimoka. Pribloškė tokiu savo elgesiu. Neieško sprendimų, kaip spręsti problemą, o pranešė redaktoriui, kad nebenešios. Aš atsakiau: juk mes už pristatymą mokame, gyventojai moka, kaip tai nėra kam? Gal atlyginimus padidinkite, tada atsiras kam nešioti? Ir iki šiol buvo netvarka, penktadieninį laikraštį atnešdavo kitą savaitę, kai jau ir TV programa beveik nusenusi. Dabar iš viso nebenešios. Viršūnė“, – piktinosi laikraščio „Žemaitis“ redaktorius Rimandas Mėčius.
Išgelbėtų didesnės algos
Pasak jo, jei prenumeratorių laikraštis nepasieks, pinigus už prenumeratą turės atiduoti Lietuvos paštas, kuris nevykdo savo įsipareigojimų.
Lietuvos paštas – valstybinė įmonė, ji negali atsisakyti teikti viešųjų paslaugų, ypač tų, už kurias prenumeratoriai moka pinigus, nes į prenumeratos kainą įskaičiuojama ir pristatymo kaina. Problema ta, kad paštininkams moka labai mažas algas, jie dirba po 0,25-0,5 etato, todėl nebėra kam dirbti. Lietuvos paštas dabar neturi direktoriaus, o kai nėra valdžios, viskas pakriko. Pasakiau, kad mokėtų didesnes algas… Negana to, ir valstybė skiria dotacijas už pristatymą kaimo teritorijoje, ir dar pats Lietuvos paštas ima pinigus – pristatymo kainą sudaro apie 40 proc. visos laikraščio kainos. Kitaip tariant, pasiima 40 proc. O čia atseit kaimuose jiems nešioti neapsimoka. Jei taip galvojame, tai kaimuose viską uždarykime – parduotuves, mokyklas, darželius, nes niekas neapsimoka. Jau ir taip kaime nebėra ką veikti. Kai ir laikraščius atims, tai ko tame kaime likti? Dar kartą priminsiu, kad tai yra valstybinė įmonė. Jei jau ji kaime nebeteikia viešųjų paslaugų, tai tada valstybė iš kaimo žmonių tegul mokesčių nebeima, jei kaimiečiai už tuos mokesčius nieko negauna. Kaime mažai kas naudojasi internetu, todėl vietiniai laikraščiai yra kone vienintelis žinių šaltinis. Jų atėmimas yra dar vienas žingsnis griaunant regionus, nes juose būtent rajoniniai laikraščiai labiausiai skaitomi, na, dar ir „Vakaro žinios“, – kalbėjo R.Mėčius.
Tai – diskriminacija
Kolegas iš „Žemaičio“ palaiko ir kitų rajoninių laikraščių redaktoriai. Gražina Šmigelskienė, vadovaujanti „Anykštai“, sako, kad Lietuvos paštas diskriminuoja regionų gyventojus.
„Valstybės įmonės funkcija yra nešioti spaudą, laiškus. Jei vieniems tokias paslaugas teikia, o kitiems – ne, tai jau yra diskriminacija. Sako, kad neapsimoka teikti nuostolingų paslaugų. Jei taip žiūrėsime, tai gaisrinės labiausiai neapsimoka, nes gaisrai retai kyla. Arba greitoji pagalba yra nuostolinga, todėl reikia uždaryti. Na tai kas, kad kažkas mirs? Arba galima nukarpyti elektros laidus, nebeprižiūrėti rajoninių kelių. Aišku, ironizuoju. Negalima į viską žiūrėti: apsimoka, neapsimoka. Situacija yra nenormali. Juk tie žmonės, jei dabar ir nemoka mokesčių, tai anksčiau mokėjo, todėl turi gauti tokias pat paslaugas, kaip ir visi kiti“, – sakė G.Šmigelskienė.
Sukurtas precedentas
Jai antrino Telšių rajono laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ redaktorius Algirdas Dačkevičius.
„Mes kol kas negavome įspėjimo iš Lietuvos pašto, kad nebenešios spaudos, tačiau jei jau yra sukurtas precedentas vienur, tai kas gali paneigti, kad jo nebus ir kitur? Tai yra galutinis kaimo žlugdymas, atimamas ir spausdintas žodis. Nuostolinga neatimti? Jei taip žiūrėsime, kaimas iš viso yra nuostolingas. Tai ką, jį reikia naikinti?“, – stebėjosi A.Dačkevičius.
Problemą žino
Lietuvos pašto atstovas spaudai Tomas Bašarovas „Vakaro žinioms“ sakė, kad situacija yra žinoma.
„Situacija tokia, kad dabar Plungėje labai trūksta žmonių, leidėjus informavome, kad trūksta žmogaus, kuris pristatytų spaudą į kelias gyvenvietes, tačiau sakėme, kad problema yra laikina, bandome ją išspręsti. Darbuotojų nuolat trūksta ne tik Plungėje, tačiau vis bandome kažkaip tą trūkumą „dengti“, taip atsitiko, kad ten dar labiau pritrūko, to nė neslepiame. Bet leidėjams pasakėme, kad problema yra laikina“, – tvirtino T.Bašarovas. Pasak jo, kelias Plungės rajono kaimiškas gyvenvietes šiuo metu aptarnauja pavaduojantys Plungės pašto laiškininkai, todėl gyventojams pašto korespondencija ir spaudos leidiniai yra pristatomi.
Interviu su Povilu URBŠIU, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku:
– Ar normalu, kai valstybinė įmonė neatlieka savo funkcijų – prenumeratoriams nenešios spaudos? Gal tada ir laiškų pradės nebenešioti?
– Valstybinės įmonės labiau koncentruojasi į komercines paslaugas ir bando eliminuoti save kaip viešosios paslaugos tiekėją. Todėl ir susiduriame su tokiomis situacijomis, kai viską nulemia komercinis interesas. Tačiau viešosios paslaugos tikslas ir nėra siekti pelno. Jos tikslas – patenkinti įvairius gyventojų poreikius. Taip, Lietuvos paštui nešioti laikraščius neapsimoka, nes paslauga per brangiai kainuoja. Tačiau yra svarbu, kad gyventojai turėtų galimybę gauti spaudą.
Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse net oro uostas statomas vienam reisui, kad gyventojai iš gyvenvietės būtų nuskraidinami dirbti į didesnį miestą, o po to parskraidinami atgal. Toks maršrutas irgi yra nuostolingas, tačiau tai yra viešoji paslauga, todėl tai yra lemiamas faktorius. O pas mus viskas komercializuojama viešųjų paslaugų sąskaita. Tai, kad kaimuose neliks laikraščio, bus akivaizdus parodymas, kad kaimuose neturi likti žmonių. Nes ten neapsimoka išlaikyti darželių, mokyklų, medicininių punktų ir t.t.
– Kitaip tariant, į kaimo žmogų žiūrima kaip į nuostolingą valstybei?
– Būtent. O jei tu nuostolingas valstybei, tai ir negauni jokios kokybiškos paslaugos bei esi nurašytas. Bet kodėl kaimo žmogus turi būti nurašytas? Keista, kad tokia tendencija matoma net dabar, kai rinkimus laimėjo ta politinė jėga, kuri kalbėjo, kad jai labai svarbus regionas ir kiekvienas kaimas. Jei valstybinės įmonės atsisako viešosios paslaugos ir pablogina kaimo žmonių sąlygas, tai tikrai neatitinka politinių deklaracijų, skelbtų prieš rinkimus. Todėl nebus keista, jei tie regionų žmonės, kurie negauna paslaugų, per kitus rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nebepasirinks, nes supras, kad buvo reikalingi tik kaip biuletenių žymėtojai.
– Valstybė iš žmonių, kuriems neteikia paslaugų, bent jau mokesčių turėtų neimti.
– Logiškai svarstant, taip. Juk jei viešųjų paslaugų žmonės negauna, tai ir mokesčius reikėtų diferencijuoti. Tada bent jau būtų motyvacija likti ten, kur gyveni: mažiau gaunu iš valstybės, bet mažiau ir duodu.
