Ant Šeimyniškėlių piliakalnio taip ir nepastatyta medinė pilis, atmesta paraiška prisijungti prie UNESCO kūrybinių miestų tinklo, pradėta Anykščių ligoninės restruktūrizacija – naikinami arba sujungiami nepelningai dirbę skyriai, rajono savivaldybės administracijoje – didžiulė kadrų kaita, ištisi skyriai dirba neturėdami nuolatinių vedėjų…
Tai tik labai maža dalis įvykių, kuriuos pastebėjo ir analizavo „Anykštos“ žurnalistai. Metų tekstas, Metų šokas, Metų džiaugsmas, Metų netektis, Metų atradimas ir Metų frazė – prie aprašytų įvykių paskutiniame šių metų laikraščio numeryje grįžo „Anykštos“ žurnalistai.
Jonas JUNEVIČIUS, „Anykštos“ redaktorius.
Metų tekstas. Išskirčiau ne vieną, o visą kolegos Vidmanto Šmigelsko straipsnių ciklą apie medinės pilies statybas ant Šeimyniškėlių piliakalnio. Skaityti išties įdomu, straipsniai informatyvūs, intriguojantys. Juose sublykčioja žvilgsniai į Lietuvos karalių Mindaugą. Kai pagalvoji, jei taip įkaldami ir ištraukdami kuolus pilis būtų statę Mindaugo epochos lietuviai, tai gal šiandien išvis Lietuvos nebūtų. Vien pavadinimai ko verti – „Mindaugui sekėsi geriau nei Kęstučiui, arba Vietoj pilies pastatė… skyles“, „Kiek kainuos medinė pilis – rajono vadovai neturi žalio supratimo“ ir kiti…
Metų šokas. Kas mus gina – anykštėnams dzin. Tai, kad į minėjimą prie Anykščių savivaldybės, skirtą Lietuvos įstojimo į NATO 13–osioms metinėms pažymėti, neatėjo nė vienas gyventojas, man išties buvo šokas. Juk ko jau ko, o rėksmingų patriotų, rusofobų, man atrodo, netrūksta, tai net jie nepasirodė… Megztąsias beretes gal magiškasis skaičius 13 atbaidė.
Metų džiaugsmas. Jų daug. Didesnių mažesnių. Tačiau didžiausias tai, kad ir šie metai buvo taikūs, be didelių nelaimių, politinių sukrėtimų. Man tai aktualu kaip seneliui, sulaukusiam dar vienos anūkės.
Metų netektis. Kiekvienas žmogus mūsų mažėjančiame mieste yra be galo brangus. Pernai netekome dviejų „Anykštos“ laikraščio bičiulių – skirtingus polius atstovavusių politikų, visuomenininkų, Mokytojos, beje, ir mano vaikus gyvenimo tiesų mokiusios, Aldonos Daugilytės ir kultūrininko Vytauto Pupeikio. Dar taip neseniai šie šilti, šviesūs ir tiesūs Anykščių krašte augę, gyvenę ir kūrę žmonės užeidavo į redakciją su savo mintimis, pastebėjimais. Deja, juos jau palydėjome į amžinybę.
Metų atradimas. Turbūt kaip ir kiekvienam lietuviui, kovo 29–ąją Vokietijos diplomatiniame archyve Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio surastas tikrų tikriausias Vasario 16–osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Svarbus ir brangus dokumentas atrastas praėjus vos ne trim dešimtmečiams, kai Lietuva vėl laisva, manyčiau, logiškai mąstant, labai paprastai. Tad kyla klausimas, ko vertos buvo iki tol vykusios paieškos?
Metų posakis. „Kartais minutės būna ilgos, tačiau metai vis tiek labai trumpi“…
