Emigrantus bando grąžinti per… internetinį puslapį

Trečiadienį, sausio 10 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su šalies merais aptarė, kaip padėti iš emigracijos grįžtantiems mūsų šalies piliečiams ir kaip paskatinti jų sugrįžimą.
Prieš susitikimą prezidentūroje žurnalistams buvo pristatyti 2017 metų lapkričio mėnesį atlikto tyrimo rezultatai, kurie pribloškia. Lietuvoje šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 metus dėl emigracijos sumažėjo beveik milijonu.
Absoliuti dauguma – 90 proc. šalies gyventojų, kaip sakė „Sprinter tyrimai“ lapkričio mėnesio apklausos rezultatus apibendrinusi Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Aušra Sipavičienė, emigraciją laiko svarbiausiu dalyku, o 70 proc. šalies gyventojų mano, kad reikia aktyvinti emigrantų grįžimą.

Emigracija tampa visos
valstybės problema

„Emigracija tampa ne tik ekonomine, bet ir socialine visos valstybės problema“, „savivaldybės jaučiasi pralaimėjusios kovą dėl išvykusių, todėl pirmiausia orientuojasi į dar likusių išlaikymą“, „nors žmonių labai trūksta, de facto emigrantų susigrąžinimas šiandien vertinamas kaip savivaldybių noras, bet ne tikslas“, „ryšiai su emigrantais dažniausiai remiasi individualiomis gyventojų iniciatyvomis, bet ne sistemingais savivaldybių veiksmais“, – tai išvados iš prezidentūroje pristatyto tyrimo, ką daryti su neigiamu gyventojų migracijos saldo Lietuvoje.
Vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę. Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89 proc.) brangina lietuvybę.
Tačiau savivaldybės, pajutusios, kad mažėja gyventojų, labiau orientuojasi ne į grįžtančius iš užsienio, bet siekia sugrąžinti išvykusius į didmiesčius arba bando pritraukti darbingus žmones iš kaimyninių šalių (pvz. Ukrainos). Orientuojamasi į jaunus, darbingus specialistus. „Tačiau kas bus, kai ims grįžti bedarbiai ir pensininkai?“ ,- retoriškai klausė A. Sipavičienė.
Nors sugrįžtančiųjų į Lietuvą skaičius pastaraisiais metais išaugo, o pernai į tėvynę sugrįžo 4,6 tūkst. daugiau gyventojų nei prieš metus, tačiau iš šalies 2017 metais išvyko 57,2 tūkst. žmonių. Darbingo amžiaus gyventojų trūksta jau ne pavienėse savivaldybėse, o ištisuose regionuose. Šalis kenčia ne tik nuo emigracijos į užsienį, bet ir nuo vidinės migracijos, ypatingai jaunų žmonių kėlimosi į didmiesčius. Periferija patenka į uždarą ratą – kuo mažiau lieka darbo jėgos, tuo labiau traukiasi verslas, nyksta kaimai, uždaromos mokyklos, kultūros įstaigos, tuo labiau prastėja gyvenimo rajonuose kokybė ir mažiau surenkama mokesčių.
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atliktas tokio pobūdžio tyrimas parodė, kad savivaldybės neturi mechanizmų ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir neskaičiuoja, kiek ir kokie žmonės iš jų krašto išvyksta svetur. Be to, nei viena šalies savivaldybė neturi konkretaus veiksmų plano, ką daryti tokiu atveju, jeigu į jų regioną sugrįžtų daugiau emigrantų. Daugumos savivaldybių įvardinta svarbiausia ryšio su emigrantais palaikymo priemonė yra …savivaldybės internetinis puslapis.

Mokėjo išvykti – mokės
ir sugrįžti

Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžusieji iš emigracijos susiduria su „techninėmis problemomis“ – dokumentų tvarkymas, įsidarbinimas ir požiūris „Mokėjo išvykti – mokės ir sugrįžti“.
Tyrimą apibendrinusios A. Sipavičienės pastebėjimais, sugrįžę iš emigracijos asmenys dažnai elgiasi taip, tarsi Lietuva jiems būtų už kažką skolinga, o išvykę į užsienį atvirkščiai – yra linkę panaudoti visus turimus resursus ir pažintis, kad kuo greičiau susirastų darbą ir įsitvirtintų .

Siekiant efektyvinti emigracijos suvaldymo politiką, siūloma kiekvienoje savivaldybėje paskirti „sugrįžimo koordinatorių“, į kurį „vieno langelio“ principu būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais. Taip pat siūloma savivaldybėms ir jų įstaigoms daugiau dėmesio skirti sugrįžusių vaikų integracijai, nes kai kurie jų jau nebemoka lietuviškai, bei rekomenduojama siekti išlaikyti ryšį su išvykusiaisiais.

Savivaldybių reikalas

Prezidentė žurnalistams keliais žodžiais apibendrino emigracijos problemos svarbą.
Prezidentės teigimu, žmonių susigrąžinimas – bendras visos šalies tikslas, o emigracijai stabdyti vien tik nacionalinės valdžios sprendimų nepakanka. Sprendžiant emigracijos problemas ir kviečiant žmones sugrįžti, būtinos visų pastangos, todėl norint susigrąžinti išvykusiuosius ypatingai svarbus vaidmuo tenka arčiausiai žmonių esančiai vietos valdžiai.
Dar pernai D. Grybauskaitė inicijavo kampaniją „Rinkis Lietuvą“, kurios metu ypatingas dėmesys skiriamas iš emigracijos grįžtantiems žmonėms.
Susitikime patirtimi dalijosi iš emigracijos grįžę mūsų šalies gyventojai bei miestų merai. Susitikime dalyvavo ir Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Daugiausiai plaukia į
Jungtinę Karalystę

2017 m. iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Emigrantų skaičius, palyginti su 2016 m., padidėjo 6,9 tūkst., arba 13,8 proc. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 17,5 (2016 m.) iki 20,2 (2017 m.).
Beveik pusė (24,8 tūkst., arba 43,3 proc.) visų emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 6,4 tūkst. (11,1 proc.) – į Norvegiją, 4,9 tūkst. (8,6 proc.) – į Vokietiją, 3,8 tūkst. (6,7 proc.) – į Airiją. 2017 m. į Lietuvą imigravo 29,3 tūkst. žmonių, tai 9,2 tūkst. (45,5 proc.) daugiau negu 2016 m.
2017 m. į Lietuvą grįžo gyventi 18,8 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir jie sudarė 64,2 proc. visų imigrantų. Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2016 m., padidėjo 4,6 tūkst. (32,6 proc.).
2017 m. į šalį imigravo 10,5 tūkst. užsieniečių ir jie sudarė 35,8 proc. visų imigrantų. Imigravusių užsieniečių skaičius, palyginti su 2016 m., padidėjo 4,5 tūkst. (1,8 karto). Beveik pusė (4,4 tūkst., arba 42,2 proc.) 2017 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 2,8 tūkst. (26,6 proc.) – Baltarusijos, 673 (6,4 proc.) – Rusijos piliečiai.
Pernai Anykščių rajone gyvenamąją deklaravo 26 tūkst. 588 gyventojai (12 tūkst. 667 vyrai ir 13 tūkst. 921 moteris).
Pernai anykštėnai emigravo į Jungtinę Karalystę – 259, Norvegiją – 114, Vokietiją – 44, Airiją – 39, Daniją – 21, Ispaniją – 12, Nyderlandus – 10, Švediją – 8.