Artėjant gražiai Lietuvos šventei, gimė kelios eilutės, kuriomis panorau pasidalinti su savo gimtojo miesto žmonėmis.
Lietuva – tai lietus, saulė, vėjas ir sniegas
Niekas taip mūsų nemyli daugiau
Kaip lietuviškos liepos
Kvepia alėjos taip graudžiai
Net užima kvapą
O rudenį raudoni šermukšniai tau atima žadą
Pirmųjų šalnų išsigandę kalena zylutės
Kalėdom pakvimpa namai ir miško eglutėm
Dideli ir maži sniego jūroj laimingi paskęsta
Ir net nepastebi, kad ir vėl kaip kasmet
Jau kačiukai ant medžių subręsta
Taip ir sukas pasaulis
Kol vėl beprotiškai liepom pakvimpa
Lietuvoj taip gražu, taip beprotiškai miela
Kad net žodžių pristingam!!!
Jei tau trūksta drąsos – visi garsiai sušukim
Vardan šios Lietuvos geresniais mes pabūkim!!!
Mylėkim ir gerbkim savo gimtąją šalį
Kaip lietuvis – be jos, taip ir ji – be mūsų negali!!!
