Lietuvoje nacionaliniu mastu skatinamas grynųjų pinigų naudojimo mažinamas, taikomi atsiskaitymų grynaisiais ribojimai. Šalyje veikiantys bankai deklaruoja, kad žmonės vis dažniau atsiskaito kortelėmis. Tačiau esminio proveržio specialistai nežada, nes ketvirtadalis gyventojų pajamas dar gauna grynaisiais, taip pat dalis gyventojų baiminasi, kad bet kada jų sąskaitos gali būti užblokuotos ir lėšos – nurašytos.
Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų departamento specialistas Egidijus Paleckis Eltai komentavo, kad grynuosius pinigus žmonės vertina dėl to, jog jais mokėdami aiškiai mato savo išlaidas, jais galima atsiskaityti visur ir greitai.
„Galimybių mokėti kitais būdais trūkumas taip pat prisideda prie atsiskaitymų grynaisiais pinigais populiarumo Lietuvoje. Kas ketvirtas mokėjimas atliktas grynaisiais, nes tai buvo vienintelis galimas mokėjimo būdas. Galimybių rinktis ypač trūksta gatvės ar turgaus prekyvietėse ir paslaugų sektoriuje“, – sakė E. Paleckis.
LB Bankininkystės tarnybos ekonomistės Jūratės Butkutės teigimu, dar viena grynųjų pinigų paplitimo priežasčių – daug žmonių tokia forma vis dar gauna darbo užmokestį, kitas pajamas.
„Apie ketvirtadalis gyventojų reguliariai gauna pajamas grynaisiais pinigais. Net 17 proc. suaugusiųjų neturi mokėjimo sąskaitos“, – sakė J. Butkutė.
Lietuvos banko rengiamoje Nacionalinėje mokėjimų strategijoje įvardijama ir daugiau priežasčių, kurios skatina Lietuvos gyventojus naudoti grynuosius pinigus.
Pirma, mokėjimo kortelių infrastruktūra ir jos elementai – operacijų apdorojimas, kortelių schemų mokesčiai, įrenginių sertifikavimas, duomenų apsaugos auditas – tebėra gana brangūs.
Antra, teisės aktai suteikia teisę mokesčių administravimą vykdančioms institucijoms ir antstoliams vykdyti priverstinio išieškojimo procesinius veiksmus. Gyventojo banko sąskaita be perspėjimo gali būti blokuojama, lėšos nurašomos. Be to, kartais užtrunkama, kol sąskaitos atblokuojamos, nors skola jau būna sumokėta.
Ekonomistas Romas Lazutka Eltai teigė, kad grynieji pinigai yra patogesni šešėlinei ekonomikai, tačiau tikrai ne visi, kurie gauna pajamas grynaisiais, priskirtini „šešėliui“ – tarp jų yra ir senjorai.
„Žinoma, kai visos pajamos fiksuojamos per banką, kaip per tarpininką, valstybei lengviau administruoti mokesčius. Kita vertus, Skandinavijos šalyse visur gali atsiskaityti kortele, o pas mus dar to trūksta. Kuo greičiau vystysis mokėjimų kortele tinklai, tuo daugiau žmonės jais ir naudosis“, – sakė R. Lazutka.
Ekonomistas įsitikinęs, kad laikyti pinigus banko sąskaitose žmonėms yra saugiau, ypač vyresniems žmonėms – grynuosius galima pamesti ar juos gali pavogti.
„Tačiau jeigu žmogus baiminasi, kad jo sąskaita nebūtų užšaldyta, ir dėl to turi nešiotis grynuosius, tai blogai. Kartais žmonėms užblokuojama ne viena, o visos turimos sąskaitos, net jeigu jose yra didesnė nei susidariusi skola suma, ar kai įsiskolinimas visai nereikšmingas. Reikėtų elgtis subtiliau, kad žmonės nebūtų nubaudžiami, ypač kai nėra piktybiniai skolininkai, o tiesiog nelabai susigaudo, kaip sumokėti mokesčius. Galima būtų peržiūrėti šią tvarką“, – sakė ekonomistas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad didelis dėmesys grynųjų pinigų naudojimo mažinimui apskritai neprasmingas.
„Grynieji pinigai, eurai, kol kas Lietuvoje yra legalus atsiskaitymo būdas, ir žmonės renkasi, kas jiems patogiau. Turėti pasirinkimo laisvę yra vertybė. Mokėjimas grynaisiais yra vienas iš būdų suvaldyti elektroninių atsiskaitymų įkainius“, – komentavo Ž. Šilėnas.
Jo nuomone, atsiskaitymą grynaisiais ar negrynaisiais pinigais daugiausia lemia ne tik „šešėlis“, bet ir žmonių įpročiai pagal jų amžių, nuo infrastruktūros išvystymo, nuo to, kur žmonės apsiperka – parduotuvėje ar turguje.
„Tokio tikslo – mažinti grynųjų pinigų naudojimą – visiškai nevertinu kaip siekiamybės. Jeigu valdžia tikrai nori kovoti su „šešėliu“, tegu kovoja su jo priežastimis. O jos susijusios su dideliais mokesčiais“, – teigė Ž. Šilėnas.
Praktika, kai institucijos nurašo lėšas iš gyventojų sąskaitų, Ž. Šilėnui taip pat atrodo iš valdžios pusės „negraži“ ir skatinanti žmones nepasitikėti.
„Bankai, išduodami paskolas, įsitikina, kad žmogui tikrai liks prasimaitinimui, pragyvenimui, jeigu jis mokės įmokas. Valstybė, nurašydama lėšas, nepasidomi, ar žmogui liko pinigų“, – sakė Ž. Šilėnas.
LB ekonomistės J. Butkutės teigimu, atsiskaitymo negrynaisiais pinigais įpročiai lengviau prigytų, jeigu būtų diegiami nuo vaikystės.
„Daugelio mokyklų valgyklose vaikai negali atsiskaityti elektroniniu būdu, tad tokiose vietose vyrauja grynieji pinigai. Taigi vaikai būna įpratę mokėti banknotais ir monetomis“, – komentavo ekonomistė.
Atsiskaitymą negrynaisiais pinigais skatintų ir kiti faktoriai.
„Mokėjimo priemonės turi būti patrauklios ir patogios naudotis vartotojams, svarbus platus atsiskaitymo vietų tinklas, taip pat šios paslaugos turėtų būti vartotojams teikiamos už prieinamą kainą“, – vardijo J. Butkutė. Didieji bankų sektoriaus Lietuvoje dalyviai skelbia, kad pastaraisiais metais daug kartų išaugo būtent bekontakčių atsiskaitymų apimtys.
Reikšmingu žingsniu didinant atsiskaitymų negrynaisiais pinigais dalį galėtų būti masinis naudojimasis momentinių mokėjimų paslauga, kuri užtikrina atsiskaitymą bet kuriuo paros metu, o lėšos gavėją pasiektų per kelias sekundes, įsitikinusi LB specialistė.
„Didžiausi šalies bankai įsipareigojo iki 2019 metų pabaigos pasiūlyti Lietuvos gyventojams momentinių mokėjimų paslaugą“, – sakė LB ekonomistė J. Butkutė.
Europos Centrinio Banko 2016 metais atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje 75 proc. atvejų apsipirkimo vietose mokama grynaisiais pinigais. Euro zonos vidurkis – 79 proc.
„Pagal atsiskaitymų grynaisiais pinigais dažnumą esame panašūs į latvius, slovakus ir airius. Dažniausiai grynuosius pinigus mokėjimams pasitelkia Pietų Europos, Austrijos, Slovėnijos ir Vokietijos gyventojai. Mažiausiai grynuosius pinigus naudoja suomiai, estai ir olandai“, – komentavo LB specialistas E. Paleckis.
