Kalbos apie Anykščių technologijos mokyklos (ATM) reorganizaciją nesibaigia jau daugelį metų. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) profesinio mokymo įstaigų tinklo tvarkymo plano projekte siūloma reorganizuoti ATM, ją jungiant su bendrojo ugdymo mokykla, arba prijungti ją prie Alantos technologijos ir verslo mokyklos.
„Anykšta“ klausia – kaip manote, ar šį sykį ATM bus reformuota (tai yra bus sujungta su kita mokykla), ar iš tiesų reikia ją reformuoti?
Vladas PUSVAŠKIS, Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius:
– Mums vertinti sudėtingiau, nei žvelgiant iš ministerijos pozicijų. Toks variantas numatytas tikriausiai dėl mažo moksleivių skaičiaus, bet, manau, kad pertvarkymų pobūdis visų pirma bus susijęs su rajono savivaldybės pozicija. Kokią poziciją užims savivaldybė, taip ir bus. ŠMM viena, be savivaldybės, tikrai negalės nei sujungti mokyklų, o juo labiau prijungti prie mūsų, nes mes esame viešoji įstaiga. Kad prie mūsų prijungtų, reikia derinti dar ir su mūsų dalininkais. Jie yra Molėtų rajono savivaldybė, Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmai, UAB „Alantos agroservisas“ ir ŠMM. Reikia derinimų, sutikimų. Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas – ar nuo to kas nors labai daug laimės? Atsakymas, matyt, slypi tame, kaip seksis sujungimo procesas ir kokia pozicija bus pasirinkta. Jei savivaldybės pozicija bus tokia, kad Anykščių mokykla turi būti sujungta su gimnazija ar progimnazija, tai, manau, Anykščių mokykloje liktų technologinio profilio gimnazija.
Būtų logiška, kaip yra visame pasaulyje, kad žmogus savo karjerą galėtų daryti pradėdamas mokytis technologijos ir pakiltų iki universitetinio išsilavinimo. Aš esu to pavyzdys. Baigiau Troškūnuose profesinę mokyklą, niekas netrukdė baigti Ukmergės mechanizacijos technikumą, akademiją, o dar po to Vytauto Didžiojo universitete vadybos studijų magistratūrą. Taip kad tiems, kurie iš karto nepretenduoja į universitetines studijas, logiškiausia rinktis profesines mokyklas. O ir kaimiškuosiuose rajonuose, siekiant regionuose išlaikyti jaunimą, visiems, besimokantiems gimnazijose ar vidurinėse mokyklose, jau nuo devintos klasės technologinis mokymas turėtų vykti profesinėse mokyklose. Tada mokiniai gautų bent paprastesnę profesiją, kuri, neįstojus į aukštąją mokyklą, leistų dirbti metus kitus, per tą laiką gal ir priprasti, o gal pasiruošti stoti į aukštąją iš naujo. Tada žmogus gal neišvažiuotų iš Lietuvos ir adaptuotųsi čia? Aš šį klausimą viešai porą kartų kėliau ministerijos lygmeniu. Dabar mes nežiūrim Lietuvos, o žiūrim, kaip kiekvienai mokyklai išgyventi, todėl turim tokią situaciją.
Nematau nieko bloga, kad mokyklos jungiasi. Reforma liečia ne tik Anykščių mokyklą, tokiu principu respublikoje siūloma reformuoti aštuonias ar devynias mokyklas (tarp jų, regis, kad ir Aukštadvario, Vilkijos, Smalininkų mokyklas) čia tik mūsų regione Anykščiai vieni. Jei Anykščių mokykla išliktų, ją reikėtų optimizuoti,- uždaryti nereikia. Galbūt reikėtų atsisakyti dalies pastatų, siekti, kad patalpos būtų panaudotos racionaliai ir anykštėnai toliau turėtų galimybę mokytis mokykloje. Galiausiai būtų galima iš esamų bendrabučių padaryti socialinius būstus, pritraukti verslo įmones. Tokiu atveju, manyčiau, mokykla išliktų savivaldybės dispozicijoje ir mažiausiai nukentėtų nuo pertvarkos.
