Keičiamas Užimtumo rėmimo įstatymas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad šiandien Seime svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Juo siekiama sušvelninti ekonominio sunkmečio įtaką nedarbo augimui, sudaryti galimybes išsaugoti darbo vietas ir didesniam žmonių skaičiui dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse, taip pat paskatinti bedarbius aktyviau jose dalyvauti.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad šiandien Seime  svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Juo siekiama sušvelninti ekonominio sunkmečio įtaką nedarbo augimui, sudaryti galimybes išsaugoti darbo vietas ir didesniam žmonių skaičiui dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse, taip pat paskatinti bedarbius aktyviau jose dalyvauti.

Šiam Užimtumo rėmimo įstatymo pataisų paketui Seimas jau pritarė po pateikimo. Už jį balsavo 56, prieš – 11, susilaikė 16 parlamentarų. Istoriniu projektu vadinamoms įstatymo pataisoms pritarė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

„Įsigaliojus šiam Užimtumo rėmimo įstatymo pataisų paketui, valstybėje sumažėtų nedarbas, būtų skatinamas verslas, o darbo netekę gyventojai būtų labiau socialiai apsaugoti. Šis projektas tik įrodo, kad valstybė gali pasirūpinti kiekvienu žmogumi“, – sakė ministras R.J.Dagys.

Naujos redakcijos Užimtumo rėmimo įstatymo projekte išplėstas asmenų ratas, turintis teisę gauti subsidiją darbo vietai steigti, kai pradedamas nuosavas verslas. Minėtą subsidiją mokėti siūloma asmeniui, kuris pats pradeda verslą ir steigia darbo vietą sau, pasinaudodamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis.

Siūloma remti ir savarankišką užimtumą, kai verslą pradeda vienas iš tėvų, kurio šeimoje auginami trys ir daugiau vaikų. Sėkmingas daugiavaikių tėvų verslas padėtų į darbinę veiklą įtraukti ir kitus šeimos narius. Projekte numatytas maksimalus subsidijos darbo vietai steigti dydis – iki 40 minimalių mėnesio algų dydžio.

Siekiant padėti išlaikyti esamas darbo vietas, siūloma viešuosius darbus leisti organizuoti ir ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse. Viešuosius darbus galėtų organizuoti verslo bendrovės, įstaigos ir organizacijos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Juose dalyvautų tiek minėtų įmonių darbuotojai, tiek ir teritorinės darbo biržos siųsti asmenys.

Projekte taip pat numatoma, kad teritorijose, kur nedarbo lygis 1,5 karto viršija šalies vidurkį, bedarbiams nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas bus pratęsiamas 2 mėnesiais ilgiau.

Projekte siūloma kompensuoti ir atvykimo į darbą iš tolimesnių vietovių išlaidas. Kompensuoti siūloma tada, kai buvęs bedarbis tolimojo ar vietinio (priemiestinio) susisiekimo autobusais, traukiniu ar nuosavu transportu turi pasiekti darbo vietą, esančią toliau nuo namų. Kompensaciją numatoma mokėti 3 mėnesius, kai išlaidos kelionei viršija 20 proc. įsidarbinusiojo darbo užmokesčio ir jis yra mažesnis už 2 minimalius mėnesinius atlyginimus (MMA), tai yra 1600 litų. Kelionės kompensavimo dydis sieks 0,5 MMA arba iki 400 Lt per mėnesį.

Numatoma ir galimybė buvusiems bedarbiams kompensuoti dalį apgyvendinimo išlaidų, kai žmogus į darbo vietą vyksta ne dažniau kaip kartą per savaitę. Kompensacijos dydis per mėnesį sieks iki 0,5 MMA arba iki 400 Lt.

Taip pat siūloma leisti į mokymo stipendiją pretenduoti ne tik netekusiems darbo gyventojams, bet ir tiems žmonėms, kuriems darbdaviai dar tik įteikė įspėjimo lapelius apie atleidimą iš darbo.

Anot įstatymo projekto rengėjų, tai paskatins gyventojus dalyvauti Lietuvos darbo biržos rengiamose profesinio mokymo programose, siekiant išsaugoti darbo vietą, leis darbdaviui apsirūpinti tinkamais darbuotojais, padės pertvarkyti įmonės gamybą ir valdymą.

Itin svari parama numatoma tiems gyventojams, kurie dėl įvairių aplinkybių prižiūri savo šeimos narius ir negali susirasti tinkamo darbo. Po profesinio mokymo kursų įgiję socialinių darbuotojų kvalifikaciją, juos įdarbinusiems darbdaviams bus subsidijuojama iki 2 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) arba 1600 litų darbo užmokesčio suma.

Prailginta ir subsidijos trukmė žmonėms, kuriems susirasti darbą yra sunkiau. Pavyzdžiui, numatoma iki 12 mėnesių skirti subsidiją jauniems asmenims, kuriais prieš pradedant savarankišką gyvenimą, rūpinosi globėjai šeimose, šeimynose ar vaikų globos namuose. Tokios pat trukmės subsidiją siūlomą mokėti ir nėščioms moterims, vaiko globėjui, rūpintojui ir vienišiems asmenims, auginantiems vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Vien šeimų, kuriose auga neįgalūs vaikai iki 16 metų ir kuriuos prižiūrinčios motinos (tėvai) nedirba, šalyje yra apie 30 tūkstančių.