Apklausa: vilniečiai tikisi, kad būstas nebebrangs

Vis mažiau vilniečių mano, kad būstas sostinėje brangs ir laikosi nuomonės, jog kainos artimiausiu metu nesikeis. Tokius rezultatus parodė SEB banko užsakymu atlikta apklausa.

Anot banko, Vilniaus regione per ketvirtį galvojančių, kad būstas Lietuvoje brangs, sumažėjo nuo 64 proc. iki 58 proc., o per metus, palyginti su pernai metų pirmuoju ketvirčiu, tokių respondentų dalis sumažėjo 11 proc. punktų.

Tačiau laukiančių, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina mažės, nekito ir buvo 12 procentų. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, per ketvirtį sumažėjo 6 proc., o per metus – 11 proc. punktų, iki 46 procentų.

„Gyventojų lūkesčių pokyčiai rodo viešojoje erdvėje vyraujančią ekspertų nuomonę dėl būsto rinkos galimos krypties – būsto kainos Lietuvoje augs lėčiau, kai kur gali ir šiek tiek sumažėti, tačiau vidutinė būsto kaina šalyje vis tiek turėtų būti didesnė negu praėjusiais metais“, – teigia SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Anot jo, statistika rodo, kad šių metų pradžia bent jau butų rinkoje prastesnė negu prieš metus – per du 2018 metų mėnesius šalyje sudaryta apie 8 proc. mažiau butų pirkimo sandorių, o Vilniuje nuosmukis dar didesnis. Vidutinė butų pardavimo kaina šiemet taip pat auga lėčiau – „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje vidutinė buto kaina vasarį buvo 2,8 proc. didesnė negu prieš metus, daugiau optimizmo Kaune, kur kaina per metus padidėjo 4,9 procento.

„Galima teigti, kad toks gyvenamojo būsto kainų augimo sulėtėjimas Vilniuje yra naudingas ir pačiai rinkai, nes tai sulaiko būsto vystymo bendroves nuo avantiūrinių sprendimų ir sumažina spekuliatyvių pirkėjų skaičių. Nors ir sumažėjusi, tačiau tokia būsto paklausa, kai nuperkama 250-300 naujos statybos butų per mėnesį, neturėtų gąsdinti didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų“, – sako T. Povilauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniuje būsto rinka ėmė augti anksčiau nei likusioje Lietuvoje, todėl kituose didmiesčiuose būsto kainos ir toliau sparčiai auga.

Jo teigimu, kol kas, augant ekonomikai ir pajamoms, tikėtis, kad būsto kainos artimiausiu metu smarkiai kristų, nereikėtų. Kita vertus, pasak jo, nereikėtų ir baimintis, kad situacija rinkoje panaši į prieškrizinį NT burbulą.

„Visų pirma, priešingai negu daugelyje Europos Sąjungos valstybių, būsto kainos nėra grįžusios į anų laikų lygį. Antra, būsto įperkamumo rodikliai yra daug geresni negu tuomet ir, palyginti su dauguma ES šalių, įpirkti būstą, kad ir kaip gyventojai skųstųsi, nėra taip sunku. Trečia, nekilnojamojo turto rinkoje spekuliacinių pirkėjų pinigų daug mažiau, be to, skolinimo būstui įsigyti reikalavimai yra daug griežtesni“, – teigia T. Povilauskas.

Kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 13 proc. atsakiusių galvoja, kad pigs, ketvirtadalis nesitiki, kad kainos keisis, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Tad skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, sumažėjo iki 41 procento. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį šis skirtumas buvo 46 proc., o prieš metus – 48 procentai.

2018 metų antrą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių veikiausiai dar truputį sumažės, o tai, kokio dydžio bus pokyčiai, priklausys nuo viešojoje erdvėje vyraujančių ekspertų komentarų ir to, kaip nekilnojamojo turto rinkoje kis būsto kaina šį pavasarį.

Apklausą 2018 metų kovą SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausti 1005 15-74 metų gyventojai 112-oje šalies vietovių.