Į Šventosios upę suleistos filogenetiškai seniausios mūsų vandenų žuvys – aštriašnipiai erškėtai

Šių metų balandžio 27 dieną, žemiau Kavarsko užtvankos, buvo paleista 300 vienetų Aštriašnipių erškėtų metinių jauniklių.

Eršketukai į Šventąją atkeliavo iš Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro. Šios žuvys buvo užaugintos iš ikrų, atvežų iš Kanados. Praėjusių metų rugpjūtį viena žuvytė vidutiniškai svėrė 0,56 gramo. Paleidimo dieną jų svoris buvo ne mažesnis, nei 560 gramų.
Šventosios upe kelionę į Baltijos jūrą eršketukai pradeda nesverdami kilogramo. Praėjus apie 15-20 metų, kai šios žuvys grįš neršti į tuos pačius vandenis, jų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Iš viso šios žuvys gali užaugti iki 300 kg.
Visi į Šventąją paleisti eršketai pažymėti išoriniais žymekliais. Žymėjimas mokslininkams padeda ne tik stebėti jų kelionę į Baltijos jūrą, bet ir jie sužino, kur migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.
Žuvivaisos specialistų tyrimai rodo, kad į Šventąją paleisti eršketų jaunikliai Kuršių marias pasiekia vidutiniškai po 40 parų. Ilgiausia žinoma jų kelionė iki marių 80 parų, trumpiausia – 15 parų.
Informuojame, kad gaudyti eršketus draudžiama. Jei šią žuvį pagautumėte, ją būtina paleisti ir apie tai informuoti atsakingas tarnybas. Būtų labai gerai, kad jums į rankas patekusi šį reta ir saugoma žuvis būtų pasverta, išmatuota ir jos identifikacijos numeris praneštas atsakingiems specialistams. Už sugautą eršketą gresia 400 eurų bauda.
30 Atlantinių arba Baltijos aštriašnipių eršketų į Šventąją pirmą kartą buvo paleista 2011 metais. Juos padovanojo Lenkijos žuvininkystės institutas. Per pastaruosius 6 metus į Neries ir Šventosios upes išleista virš 100 tūkstančių eršketukų. 2011 – 2016 metų periodu paleisti aštriašnipių eršketų jauniklių skaičiai, pateikti žemiau esančioje lentelėje ( 0+ šiųmetukai svoris; 5 – 10 g., 1 metinukai apie 500 g.)
Kaip teigia žuvivaisos specialistai, Aštriašnipis eršketas šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių eršketinių žuvų rūšių, įrašytų ne tik į Lietuvos, bet ir į Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, kitų šalių saugomų rūšių sąrašus. Dar praėjusiame amžiuje šios žuvys buvo svarbus žvejybos objektas. Tarpukario Lietuvoje Neryje, Nemune, Merkyje, Šventojoje, Baltijos jūros pakrantės vandenyse buvo sužvejojami 200–300 kilogramų sveriantys eršketai. Paskutinis aštriašnipis eršketas Lietuvos vandenyse sugautas 1975-iais ties Palanga, o Baltijos jūroje – 1996 metais prie Saremo salų. Pirmieji atkurti eršketų populiaciją Baltijos jūroje užsimojo vokiečiai bei lenkai, jų pavyzdžiu pasekė ir lietuviai, estai, latviai.