JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kainos pirmą kartą nuo 2014 m. gruodžio peržengė 70 dolerių už barelį ribą, skelbia „Reuters“.
„Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pirmadienį pašoko 1,12 proc., iki 75,71 dolerio už barelį. WTI nafta, palyginti su ankstesnės prekybos sesijos pabaiga, pabrango 0,95 proc., iki 70,39 dolerio už barelį.
Prekybininkai teigia, kad pirmadienio kainų „ralį“ lėmė situacija Venesueloje ir Irane.
Itin sunki ekonomikos krizė Venesueloje grasina suluošinti visą šalies naftos pramonę bei dar labiau sumažinti šalies eksporto ir importo apimtis. JAV naftos įmonė „ConocoPhilips“, siekianti, kad būtų įvykdytas 2 mlrd. dolerių vertės arbitražo teismo sprendimas, pastarosiomis dienomis ėmėsi veiksmų perimti svarbų valstybinės Venesuelos naftos įmonės PDVSA turtą Karibų jūroje.
Palyginti su praėjusiu dešimtmečiu, Venesuelos naftos gavybos apimtys sumažėjo beveik perpus, šaliai nesugebėjus investuoti pakankamai pinigų į naftos pramonės tobulinimą ir išlaikymą.
Be to, kainoms postūmį toliau teikia ir lūkesčiai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitrauks iš 2015 m. pasirašyto Irano branduolinio susitarimo. Pagal šį susitarimą Iranas suspendavo branduolinę programą, mainais už sankcijų panaikinimą, tačiau D. Trumpas abejoja Teherano „nuoširdumu“ vykdant sankcijas ir ragino Irano susitarimą „taisyti“.
Panaikinus sankcijas Iranui, šalis tapo gana svarbi figūra naftos rinkoje. Jei JAV pasitrauks iš susitarimo ir atnaujins sankcijas, neabejojama, kad Irano naftos eksporto apimtys kris bei dar labiau sumažins pasaulines žaliavos atsargas.
Analitikai perspėja, kad, atnaujindamas sankcijas Iranui, D. Trumpas rizikuotų nemenku naftos kainų šuoliu – skaičiuojama, jog sankcijų atnaujinimas iš rinkos išimtų apie 300-500 tūkst. barelių per parą eksportuojamos Irano naftos.
