POLITIKA
Šiandien Dalia Grybauskaitė pasirašo sutartį dėl Lietuvos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Tapsime 36-ąja elitiniu pažangiausių pasaulio ekonomikų, turtingiausių valstybių klubu vadinamos organizacijos nare. Tačiau iki jos standarto dar reikia pasitempti.
Mūsų šalies žurnalistai, prieš kelias dienas viešėję EBPO būstinėje Paryžiuje, sulaukė ne vieno klausimo, ar Lietuvai tapti EBPO nare įvykis. Tenka pripažinti, kad daugumai žmonių, nors politikai ir džiūgauja, didelio įspūdžio tai nedaro, šio įvykio nė iš tolo negalima lyginti su stojimu į Europos Sąjungą (ES) ar NATO. Ko gero, linksmesnės nuotaikos būtų buvusios, jei Lietuva ne paskutinė, o pirma iš Baltijos šalių būtų įveikusi elitinio klubo reikalavimų kartelę. Aušra Lėka – „Tarp pažangiausiųjų, bet voros gale“. LIETUVOS ŽINIOS
Dvigubos pilietybės idėjos taip susuko politikams galvas, kad šie imasi keisti įstatymus. Metų pradžioje užsienio reikalų ministras tikino, kad nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, jį valdžia pasiruošusi kartoti. Suprask, kol piliečiai nubalsuos tinkamai. O kad daug kartoti nereikėtų, Seime jau pateiktos Referendumo įstatymo pataisos, nuleidžiančios referendumo kartelę. To ėmėsi premjeras Saulius Skvernelis, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir neseniai įsikūrusios Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Šie trys politikai visiškai rimtai siūlo išskirtinai referendumui dėl dvigubos pilietybės suteikti patogesnes sąlygas nei iki šiol vykusiems referendumams. Siūloma, kad tik šį kartą pakaktų, jei dvigubai pilietybei pritartų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau, kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių asmenų. Justina Gafurova – „Pasmerkta Lietuvos pilietybė“. VAKARO ŽINIOS
Jei prieš 30 metų Lietuvą būtų valdę konservatoriai, Sąjūdžiui, tuoj minėsiančiam gražų jubiliejų, nebūtų buvę lemta prikelti visos Tautos ir prisidėti prie valstybės atkūrimo. Pasak Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Povilo Urbšio, būtent konservatoriai, į valdžią, beje, atėję Sąjūdžio pagalba, vėliau padarė viską, kad visuomeniniai judėjimai būtų eliminuoti iš šalies gyvenimo.
„Tenka pripažinti, kad politinė jėga, atėjusi į Aukščiausiąją Tarybą su Sąjūdžio vėliava, padarė viską, kad ateityje tokio Sąjūdžio Lietuvoje nebeatsirastų. Kai 1992 m. buvo priiminėjamas Seimo rinkimų įstatymas, buvo sudarytos sąlygos rinkimuose dalyvauti partijoms ir visuomeniniams judėjimams. Bet jau 1993 m. kovo 16 m. Aukščiausioji Taryba priėmė pataisą, kuri visuomeninius judėjimus išbraukė ir pakeitė į politinę organizaciją“, – akcentavo P. Urbšys. Danas Nagelė – „Dabar konservatoriai neleistų susikurti Sąjūdžiui“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Kauno valdantieji iš miesto ugdymo įstaigų sąrašo ištrynė dar vienos šimtametes tradicijas turinčios mokyklos pavadinimą. Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla jungiama prie Žaliakalnio progimnazijos, kuri prieš kelias dienas neteko higienos paso, tad taip pat negali veikti. Šioje istorijoje įdomu ir tai, kad Žaliakalnio progimnazijai vadovaus prijungiamos įstaigos vadovė Jurgita Bugenienė. Vienas galimų paaiškinimų – Žaliakalnio progimnazijos direktorius Ričardas Jankauskas nėra „Vieningojo Kauno“ narys.
Vakarykščiame Kauno miesto tarybos posėdyje dėl reorganizacijos pareikšti nuomonę norėjo 16 žmonių, tačiau kalbėti leista tik trims. V. Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos atstovė Rūta Visočink stebėjosi, kodėl direktorė skiriama, o ne renkama konkursu. Kitas mokyklos atstovas Dominykas Varnas pabrėžė, kad abi ugdymo įstaigos neturi higienos paso. Vilma Kasperavičienė – „Kauno valdantieji „sudorojo“ dar vieną mokyklą“. LIETUVOS ŽINIOS
SVEIKATA
Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, gydytoja dermatologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, prieš 20-30 metų dar nežinojome, kad saulės spinduliai yra tokie dideli kancerogenai. Dabar jau klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ultravioletiniai spinduliai žalingai veikia odą – 90 proc. atvejų odos vėžį ir melanomą sukelia būtent jie. Kitaip sakant, kuo ilgiau būname saulėje, tuo stipriau nudegame ir tuo didesnė rizika susirgti odos vėžiu.
Gydytoja akcentuoja: ką beveiktum, kur bebūtum, odą nuo saulės būtina saugoti – ne tik paplūdimyje, bet ir sportuojant lauke, dirbant, pramogaujant gamtoje. Oda nieko „nepamiršta“ – ultravioletinių saulės spindulių žalingas poveikis sumuojasi ir po 10, 20 ar 30 metų pasekmės gali būti labai skaudžios. Net mažos ultravioletinių spindulių dozės kaupiasi ir neigiamai veikia odą, tad suaugusiam žmogui rimtų problemų gali pridaryti nudegimai, patirti dar vaikystėje. Aida Valinskienė – „Saulė labai kenkia odai“. VAKARO ŽINIOS
Prasidėjus karščiams, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pacientų, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais, galvos svaiguliu, nudegusių ar perkaitusių antplūdžio kol kas nėra, tačiau nemažai pacientų kreipiasi dėl vabzdžių įkandimų sukeltų alerginių reakcijų. Didelę dalį šių pacientų sudaro vaikai.
Pasak Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėjos Liudos Gražinos Bekerienės, ypač nemažai mažųjų pacientų sulaukta sekmadienį. Priežastys įvairios: nuo karščiavimo iki infekcijų. Buvo nemažai vėmimo ir viduriavimo atvejų, kuriuos galėjo sukelti ir neplauti vaisiai ar nešviežias maistas. Perkaitimo atvejų nebuvo, tačiau nemažai buvo uodų sugeltų mažylių. Gydytoja pastebi, kad uodai šiemet ypač pikti, kai kuriems nuo jų įkandimo susidaro guzai, labai niežti. Vaikai dėl to tampa neramūs, irzlūs, gali net sukarščiuoti. Jurgita Juškevičienė – „Uodų sukandžioti vaikai pateko pas medikus“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TEISĖTVARKA
Ypatingą duomenų apsaugą piliečiams užtikrinanti asmens duomenų revoliucija, regis, yra palanki ir nusikalsti linkusiems žmonėms. Nuo šiol paslaugų teikėjai nebeturi teisės patikrinti savo kliento mokumo, o darbdaviai – būsimo darbuotojo teistumo.
Išsiaiškinti kad ir nuomininkų patikimumą ar mokumą nuo šiol tapo neįmanoma užduotimi, nes visus bet kurio asmens duomenis kruopščiai saugo sugriežtintas duomenų reglamentas. O tiems, kurie su nesąžiningais klientais susidūrė anksčiau, rasti teisybę bus ypač sunku. Tą jau patyrė Onutė S. Moteris nuomoja savo butą, kurį yra pasiryžusi ateityje padovanoti anūkei. Nuomotoja oficialiai yra įteisinusi tokią savo veiklą, moka valstybei mokesčius, bet kol kas butas jai neša ne pelną, o nuostolius. Asta Dykovienė, Daiva Janauskaitė – „Įstatymas saugos ir sukčius“. KAUNO DIENA, KLAIPĖDA
Šiandien amžinojo poilsio atguls Tauragės rajone savaitgalį nušauti 79 metų Zinaida Aleksejeva, jos žentas 57 metų Anatolijus Nemkovas ir jųdviejų žudikas 69 metų Pranas Kenstavičius. Kodėl tarp jų įsiplieskė mirtimi pasibaigęs konfliktas?
Trijų žmonių gyvybės pareikalavusi tragedija, kuri šeštadienį vakare nutiko ramiame vos kelis šimtus gyventojų turinčiame Tauragės rajono Eidintų kaime, sukrėtė ne tik čia gyvenančius žmones. Ir nužudytos moters šeimą, ir žudiku tapusį P. Kenstavičių pažinoję žmonės buvo girdėję apie kaimynų nesutarimus, bet negalėjo net įsivaizduoti, kad šio konflikto atomazga gali būti tokia kraupi. Ričardas Vitkus – „Tragedija Eidintuose užminė baisių mįslių“. LIETUVOS RYTAS
Daugelis įsitikinę, kad daugiausia skęsta mažamečiai, bet Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos (VPPV) Prevencijos organizavimo skyriaus viršininkas Edgaras Geda sako, kad daugiausia skęsta 55-60 metų vyrai. „Vieša paslaptis, kad prie vandens yra daug netinkamos alkoholio vartojimo kultūros – tai daug lemia. Antra, vyrai dažnai pervertina savo jėgas, yra linkę rizikuoti. Mano vaikystėje prie didelio ežero gyvenęs dėdė sakydavo, skęsta dažniausiai tie, kurie yra geri plaukikai, o tie, kurie plaukia prasčiau, žino savo galimybių ribas. Pagyvenusio vyro žodžiai patvirtina, kad svarbiausia yra pats žmogus. Jis turi realiai vertinti galimybes ir nebūti priešu pats sau“, – sakė specialistas.
Anot E. Gedos, jūroje skęstama mažiau, bet prie jūros budi gelbėtojai. Jeigu gelbėtojai laiku pamato, realu, kad skęstantis bus išgelbėtas. Jei skęstama upėje ar ežere ir žmonės skambina gelbėtojams, gelbėjimas iš esmės neturi prasmės. Pritrūkstama laiko padėti. Dalia Byčienė – „Prie vandens negalima prarasti sveiko proto“. VAKARO ŽINIOS
Rekonstruojamoje Šiaulių Prisikėlimo aikštėje aptikta naujų radinių: į šių dienų drabužius įvynioti palaikai, atkastas XIX amžiaus turgaus grindinys, o smulkesni radiniai skaičiuojami tūkstančiais. Statybininkų kelnėse rastus kaulus išsivežė policija: spėjama, kad pirmą kartą jie buvo atkasti prieš keliolika metų ir vėl užkasti.
Praėjusios savaitės statybininkų radinys įsuko detektyvą. Ketvirtadienio rytą policijai buvo pranešta, kad Prisikėlimo aikštėje, darbininkui atliekant kasimo darbus, rasti žmogaus kaulų fragmentai, suvynioti į audinį. Atvykę pareigūnai nustatė, kad tai tikriausiai žmogaus kaulai ir kaukolės fragmentai, paėmė tolimesniam tyrimui. Živilė Kavaliauskaitė – „Prisikėlimo aikštėje atkastas detektyvas“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
