Lietuvos gyventojų, besidžiaugiančių gerėjančiu gyvenimu, šalyje mažėja. Per pastarąjį mėnesį net 4 proc. išaugo gyventojų, kurie yra nepatenkinti tuo, kaip reikalai klostosi šalyje. Atitinkamai gegužės mėnesį sumažėjo gyventojų dalis, kuri yra patenkinta demokratijos veikimu Lietuvoje. Demokratija patenkintų žmonių sumažėjo 5 procentais.
Šių metų gegužės mėnesį kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje, jų nuomone, krypsta į gerąją pusę.
Visgi daugiau nei pusė (62 proc.) respondentų gerėjančio gyvenimo sako nejaučiantys ir mano, kad reikalai šalyje blogėja.
Atliktų apklausų duomenys rodo, kad gyventojų dalis, kuri mano, kad reikalai šalyje klostosi tinkama linkme, per metus realiai liko tokia pati.
2018 m. gegužės 28 – birželio 5 dienomis atliktos apklausos rodo, kad per paskutinį mėnesį 5 procentiniais punktais šalyje sumažėjo atsakiusių, kad reikalai šalyje gerėja, o lyginant su 2017 m. gegužės mėnesio apklausomis, manančiųjų, kad reikalai šalyje gerėja, išliko tiek pat. Prieš metus 37 proc. manė, kad reikalai šalyje gerėjo, ir 61 proc. – kad blogėjo.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, šių metų gegužės pabaigoje, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (52 proc.), didmiesčių gyventojai (48 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (44 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – per 1000 eurų (44 proc.), vadovai (52 proc.), specialistai ir tarnautojai (47 proc.) bei besimokantis jaunimas (58 proc.).
Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkintos moterys (65 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), vyresni nei 50 metų žmonės (71 proc.), gyvenantys kaimo vietovėje (74 proc.), respondentai su žemesniu nei vidurinis išsilavinimu (70 proc.) bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – iki 600 eurų (73 proc.), pensininkai (73 proc.) bei bedarbiai ir namų šeimininkės (78 proc.), lenkų (71 proc.) ir rusų (69 proc.) tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės (71 proc.).
