Ar tapsime 3 milijonų šalimi?

Lietuva susiduria su demografijos iššūkiais – mažėjantis gyventojų skaičius, visuomenės senėjimas. Nors pastaraisiais metais šalyje didėja gimstamumas, tai – nepakankama sąlyga natūralios gyventojų kaitos užtikrinimui. Pirmą kartą vykęs Lietuvos demografijos forumas subūrė savo srities ekspertus ir visuomenę bei iškėlę drąsią idėją, kad vėl galime tapti 3 milijonų šalimi.

 Siekiant pagerinti šalies demografinę situaciją ir kompleksiškai spręsti problemas, parengta Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategija ir veiksmų planas, kuriam pasiūlymus jau pateikė ir visuomenė. Įvykusiame forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“ buvo tęsiamos gyvos diskusijos dėl siūlomų priemonių ir jų įgyvendinimo, Lietuvos ir užsienio ekspertai skaitė pranešimus migracijos, šeimos gerovės, darbo rinkos klausimais. Apibendrinus gautas idėjas ir pastabas, planas bus atnaujintas bei pradedamas įgyvendinti, kai Seimas priims strategiją.

Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Deivido Matulionio, forumo metu pristačiusio strategijos gaires, numatomos trys esminės politikos kryptys: šeimai palankios aplinkos kūrimas, migracijos srautų valdymas ir senjorų integracija į visuomenę. Visuomenė palankiai vertina Vyriausybės ketinimą imtis pokyčių valstybės politikoje, tačiau pabrėžia, jog siekiant efektyvaus strategijos priemonių įgyvendinimo reikalinga užtikrinti, kad jos nedidintų socialinės atskirties, būtų susietos viena su kita ir įgyvendinamos kompleksiškai

„Esame pasiūlę daug idėjų ir į jas atsiliepdama visuomenė pateikė per šimtą pasiūlymų. Šiuo metu vyksta šios viešosios konsultacijos rezultatų įvertinimas. Mus džiugina, jog  jau dabar įžvelgiame  tam tikrą koreliaciją tarp Vyriausybės ir visuomenės siūlomų priemonių.  Ypač svarbu, kad žmonės pateikė naujų, originalių , mūsų neįvardintų  pasiūlymų, kurie galėtų būti naudingi ir įdomūs. Šie pasiūlymai yra kaip gaivus oro gurkšnis ir suteikia tikėjimo, kad kažkada tikrai pasieksime tą magišką tikslą – Lietuva turės  3 mln. gyventojų“, – sakė D. Matulionis.

Daugiausiai siūlymų viešųjų konsultacijų ciklo metu skirta šeimos politikos gerinimui – dažniausiai pateiktos idėjos apima būsto įsigijimo finansavimo politikos pritaikymą šeimoms gyvenančioms didmiesčiuose, socialinio draudimo užtikrinimą daugiavaikėms šeimoms, progresinės išmokų vaikams sistemos taikymą. Migracijos srautų valdymo srityje dažniausiai siūloma šeimoms suteikti paramą būsto įsigijimo kredito pradiniam įnašui, gerinti ekonominę situaciją suteikiant pakankamas socialines garantijas, didesnį darbo užmokestį bei mažesnę mokestinę naštą, skatinti užsienyje gyvenančių tautiečių kultūrinius saitus su Lietuva. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonių integracijos didinimui raginama skatinti mokymąsi visą gyvenimą bei vyresnio amžiaus žmonių vykdomus mokymus jaunimui.

Vykusiame forume pristatytas Vyriausybės užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kartu su visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Vilmorus“ atliktas ir migracijos priežasčių tyrimas „Lietuvių migracijos priežastys“.  Juo buvo siekiama ne tik išsiaiškinti išvykimo iš Lietuvos priežastis ir emocinę būseną, bet ir identifikuoti emigravusiųjų tipus. Paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų apsisprendimą išvykti iš šalies lemia priežasčių kompleksas. Kiekviena iš grupių, pasižymėdama skirtingais savitumais, atitinkamai akcentavo skirtingas išvykimo priežastis ir aplinkybes. Pažymėtina, kad didžioji emigrantų iš Lietuvos dalis tebėra Lietuvos įtakos sferoje. Tuo tarpu ekonominės priežastys yra tik viena iš sudėtingo komplekso dedamųjų, kuriame prasta sociopsichologinė žmonių būsena prisideda prie noro emigruoti sustiprinimo, o vėliau ir jo realizavimo.

„Nostalgiškas nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu, pozityvus dvigubos pilietybės idėjos vertinimas ir netgi dalies respondentų nusiteikimas sugrįžti į Lietuvą bei prisidėti prie jos gerovės kūrimo sudaro prielaidas manyti, kad tarp emigrantų iš Lietuvos egzistuoja reemigracijos potencialas, kurį sustiprintų Lietuvoje vykstantys realūs pokyčiai. Reikalinga sistemiška ir ilgalaikė migracijos iš Lietuvos ir lietuvių diasporos stebėsena“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Ilona Strumickienė.

Gerąja kaimynų lenkų patirtimi pasidalino prof. Anne White iš Londono universiteto koledžo Slavų ir Rytų Europos studijų centro. Anot jos, Lenkijos piliečių emigraciją ar reemigraciją lemia ekonominiai motyvai bei socialiniai ryšiai, tačiau pasilikti juos skatina turima darbo vieta, net gyvenant aukšto nedarbo lygio regione, žinojimas, jog gebės susirasti gerai apmokamą darbą gimtame mieste, stiprūs šeimos / draugų ryšiai Lenkijoje, patriotiškumas bei tikėjimas. Migracija apskritai lemia tarptautinių ir vidinių ryšių kūrimą bei stiprinimą, kadangi išvykusieji linkę palaikyti stiprius ryšius su gimtąja šalimi – dauguma socialinių tendencijų Lenkijoje yra paveiktos būtent migracijos.

„Dėl stiprių ryšių gimtoje šalyje dauguma emigrantų renkasi emocinę reemigraciją – pasiilgę namų, įgyvendinę savo planus užsienyje, jie linkę grįžti net į regioną, kur aukštas nedarbo lygis. Vis dėlto, dažnu atveju žmonės vėl emigruoja neradę darbo, negalėdami pritaikyti užsienyje įgytos patirties ar patirdami sunkią integraciją į visuomenę. Lenkijos migrantai save laiko pirmiausia šeimos, draugų tinklo nariais, todėl grįžta net į mažus miestelius, kurie nepajėgūs susidoroti su reemigracija. Situacijai keisti reikalinga valstybinių institucijų skiriama ekonominė parama. Svarbu suprasti, jog migracija kuria ryšius tarp valstybių, kuriuos galima vertingai išnaudoti kuriant verslus ar darbo vietas. Taip pat būtina keisti visuomenės požiūrį į migraciją ir gebėti priimti atgal sugrįžusius“, – kalbėjo  A. White.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis sakė, kad, jeigu niekas  nebus daroma, po 3-4 metų susidursime su labai rimtomis problemomis darbo rinkoje ir socialinės apsaugos sistemoje, nes 2022-2026 m. pensinis amžius pasieks apie 210 tūkst. gyventojų, o naujai į darbo rinką ateis tik apie 100 tūkst. jaunų darbuotojų. Problemą sociologas įvertino kaip rimtą, bet nebeviltišką, tačiau reikalaujančią ryžtingų ir solidarių priemonių: stiprinti paskatas gyventi Lietuvoje  (pajamos, darbo sąlygos, būstas, paslaugos vaikams ir jaunimui, švietimo kokybė ir prieinamumas, šalies investicinis patrauklumas), efektyviau užtikrinti senatvę, kas turi teigiamos įtakos gimstamumui ir darbo rinkai. Pasak eksperto, pirmame etape (iki 2025 m.) svarbiau yra stabdyti emigracija, nei skatinti imigraciją.

Demografija – prioritetas,  privaloma daryti viską, kad Lietuva taptų patrauklesnė sugrįžtantiems, atsisukti į išvykusiuosius – jie vertybė. Tuo pačiu būtina nepamiršti ir gyvenančių čia, kelti jų socialinę gerovę ir gyvenimo kokybę.

Visi įvardyti visuomenės siūlymai bei idėjos, ekspertų įžvalgos bus svarstomi tolesniuose strategijos priemonių plano tobulinimo etapuose, siekiant planą kuo labiau suderinti su visuomenės poreikiais. Tačiau norint tai pasiekti, būtinas visuomenės susitelkimas, socialiai atsakingo verslo indėlis, bendruomeniškumas ir pilietiškumas. Įvykusios viešosios konsultacijos ir šis forumas yra dar vienas pavyzdys, kad politikos formuotojai neprimeta savo nuomonės, o tariasi su visuomene, surenka idėjas, pasiūlymus,  diskutuoja ir tik tada priima sprendimus.