• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 16 birželio, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

SEB analitikas: pagal vieną pragyvenimo lygio rodiklį lenkiame ir estus, ir portugalus

ELTA
2018-06-26
Lietuvos ir užsienio naujienos
0
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Lietuvoje pragyvenimo lygis sparčiai artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tokią tiesmukišką išvadą galima padaryti pažvelgus į neseniai Eurostato paskelbtą statistiką, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamosios galios standartą pernai padidėjo iki 78 proc. Prie ES vidurkio – per metus priartėjome 3 proc. punktais. Pernai aplenkėme Portugaliją, imame tolti nuo Estijos ir Slovakijos bei artėti prie Slovėnijos ir Čekijos. Žinoma, vienam gyventojui tenkantis BVP nėra tobulas pragyvenimo lygio rodiklis, nes neparodo, kaip pasiskirsto pajamos šalyje. Todėl nenuostabu, kad šiuo rodikliu gyventojai retai pasitiki ir pragyvenimo lygį Lietuvoje, palyginti su jo lygiu kitose šalyse, vertina pagal gaunamą darbo užmokestį ar pensiją. Oficialus vidutinis darbo užmokestis šalyje vis dar yra trečias nuo galo ES, sako SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Dideli pokyčiai lyginant Lietuvos BVP ar kitų pajamų rodiklius su kitų ES šalių atitinkamais rodikliais mūsų naudai atsiranda dėl svarbaus elemento – perkamosios galios standarto. Atsakymas, kodėl reikia naudoti perkamosios galios standarto matą nėra sudėtingas: norint įvertinti realiąsias pajamas, būtina atsižvelgti į šalių kainų lygio skirtumus. Iš dviejų šalių, kuriose gyventojų pajamos panašios, didesnis pragyvenimo lygis bus tos šalies, kurios kainų lygis yra žemesnis. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje 2017 metais kainų lygis buvo 63 proc., Latvijoje 69 proc., Estijoje 76 proc., o Portugalijoje 81 proc. ES kainų lygio vidurkio. Tad tai, kad Lietuva teoriškai lenkia Estiją ar Portugaliją pagal vienam gyventojui tenkantį BVP pagal perkamosios galios standartą, susiję su tuo, kad kainų skirtumai šalyse yra didesni negu nacionalinių pajamų skirtumai (kainos Lietuvoje 2017 metais buvo 17 proc. mažesnės negu Estijoje ir 22 proc. negu Portugalijoje, o pagal to meto kainas Lietuvos BVP vienam gyventojui buvo mažesnis atitinkamai tik 15 ir 21 proc.)

Baltijos šalyse prekių kainų skirtumai yra mažesni negu paslaugų kainų. Vidutinis prekių kainų lygis mūsų regione vis labiau artėja prie vidutinio kainų lygio ES šalyse – Lietuvoje vidutinės vartojimo prekių kainos 2017 metais buvo 82 proc., Latvijoje 89 proc., o Estijoje 92 proc. ES vidurkio. Nors paslaugų kainos Lietuvoje pastaruoju metu auga sparčiau negu prekių, tačiau jos vis dar palyginti gerokai pigesnės negu Europoje – paslaugų kainų lygis 2017 metais buvo 47 proc. ES vidurkio ir gerokai nusileido kitoms Baltijos šalims. Pagrindinė to priežastis – mūsų šalies paslaugų sektoriuje vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis negu Latvijoje ir Estijoje. Mažesnis paslaugų kainų lygis yra susijęs ir su pigesnėmis sveikatos ir švietimo, kurias daugiausiai teikia valstybės sektorius, paslaugomis. Tačiau lazda visada turi du galus – mažesnės sveikatos ir švietimo paslaugų kainos yra dėl palyginti mažesnių negu kitose šalyse medikų ar mokytojų atlyginimų. Ir ateityje dėl augsiančio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje sparčiau didės paslaugų, o ne prekių kainos.

T.Povilauskas primena, kad šalyje sukurtą BVP daugiausia išsidalina samdomi darbuotojai (jie gauna darbo užmokestį), savarankiškai dirbantys asmenys (pajamos iš individualios veiklos) ir kapitalo savininkai (pavyzdžiui, įmonių akcininkai, kuriems tenka įmonių uždirbtas pelnas). Lietuvoje 2017 metais darbo jėgos pajamos sudarė 44,1 proc. BVP, arba 2,5 proc. punkto mažiau negu Latvijoje ir 4,6 proc. punkto mažiau negu Estijoje. Skirtumas pastaraisiais metais mažėjo, tačiau vis dar mažiausia darbo jėgos dalis BVP pajamų struktūroje yra susijusi su palyginti dideliu mūsų šalyje savarankiškai dirbančių asmenų (tų, kurie nesamdo kitų darbuotojų) skaičiumi ir didele šešėlinių pajamų dalimi. Nereiktų pamiršti ir mūsų ekonomikos struktūrų skirtumų – Lietuvoje mažiausios pridėtinės vertės sektoriai (prekyba, transportas, žemės ūkis) vis dar sudaro palyginti didesnę negu Estijoje ar Latvijoje ekonomikos dalį, o juose mokama vidutinė alga yra mažesnė negu, pavyzdžiui, IT, finansų, ar valdymo paslaugų sektoriuose. Be to, dėl įvairių apmokestinimo formų (kurios būtent populiarios prekybos, transporto, žemės ūkio sektoriuose), suteikiančių galimybių mokėti mažiau mokesčių negu pagal samdomo darbo sutartis, surenkama palyginti mažiau mokesčių į šalies biudžetą, o visa tai lemia, kad iš valdžios sektoriaus pajamas gaunantys asmenys, tokie kaip pensininkai, tikrai nesijaučia gyveną geriau negu Estijoje ar Portugalijoje.

„Nors vienam gyventojui tenkantis BVP pagal perkamosios galios standartą nieko nereiškia daugeliui gyventojų, tačiau tarptautinėms organizacijoms šis gerėjantis rodiklis tampa įrodymu, kad lietuviai gyvena vis geriau. Pavyzdžiui, dėl didėjančio rodiklio Lietuvai mažėja ES sanglaudos politikos finansavimas, nors akivaizdu, kad Lietuvoje pragyvenimo lygis labai netolygus ir geografiškai (Vilniuje BVP vienam gyventojui jau seniai viršija ES vidurkį), ir pagal gyventojų amžių. Kita vertus, viskas yra mūsų pačių ir mūsų išrinktos valdžios rankose siekiant, kad teoriškai geresnis pragyvenimo lygis negu Estijoje ar Portugalijoje būtų kuo tolygesnis ir kad kuo daugiau žmonių galėtų pasakyti, jog gyvena geriau negu paprastas estas ar portugalas“, – sako SEB banko vyriausiasis analitikas T.Povilauskas.

Kitas įrašas

Laisvės alėją rekonstruojantys darbininkai atkasė lobį

Panašūs straipsniai

TTK pritarė siūlymui švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose, keturi komiteto nariai paliko posėdį

2025-06-16
1

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pirmadienį pritarė siūlymui gerokai švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose.

Už tai balsavo keturi komiteto nariai, vienas...

Ūkininkai protestuos prieš mokesčių reformą – rengiamas įspėjamasis piketas

2025-06-16
2

Seimui tęsiant mokestinių pakeitimų svarstymus, dalis ūkininkų bendruomenės ruošiasi protestuoti prieš politikų svarstomas mokesčių korekcijas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos kartu su...

Vienuoliktokams ir dvyliktokams – paskutinė pagrindinės brandos egzaminų sesijos savaitė

2025-06-16
0

Vienuoliktokams ir dvyliktokams prasideda paskutinė pagrindinės brandos egzaminų sesijos savaitė – pirmadienį vienuoliktai laiko fizikos egzaminą, dvyliktokai – istorijos.

Nacionalinės švietimo...

VRM su savivaldybėmis pasirašė sutartis dėl priedangų įrengimo finansavimo

2025-06-16
3

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirašė sutartis su šalies savivaldybėmis dėl priedangų įrengimo finansavimo.

Kaip pirmadienį išplatintame pranešime sako vidaus reikalų ministras...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Tylūs barjerai augimui: kada kalbos nemokėjimas tampa kliūtimi plėtrai?
Antradienio „Anykštoje” 2025-06-16
Anykštėnai ūkininkai dalyvaus pikete prie parlamento
Kaip sutvarkyti sandėlį, kad tilptų dvigubai daugiau?
Natūralus stilius jūsų terasoje: kaip suderinti medžiagas ir formas
Pasirašė susitarimą dėl sutarties nutraukimo

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Birželio 15 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 14 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 13 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 12 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 11 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 10 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

TTK pritarė siūlymui švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose, keturi komiteto nariai paliko posėdį
Ūkininkai protestuos prieš mokesčių reformą – rengiamas įspėjamasis piketas
Vienuoliktokams ir dvyliktokams – paskutinė pagrindinės brandos egzaminų sesijos savaitė
VRM su savivaldybėmis pasirašė sutartis dėl priedangų įrengimo finansavimo
Užimtumo tarnyba: kas penktas darbo pasiūlymas – apdirbamojoje gamyboje
Premjeras: moterims turi būti sudarytos sąlygos tarnauti kariuomenėje, bet prievolė – tik vyrams

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Kokios spalvos drabužius dažniausiai dėvite?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In