Kuomet Lietuva 1918 m. Vasario 16 – ąją paskelbė nepriklausomybę, tai tebuvo deklaracija. Valstybės dar nebuvo ir tikrasis jos kūrimo darbas prasidėjo tik vokiečių kariuomenei iš šalies pasitraukus. Tai atsitiko lapkričio mėnesį, ir tuomet bei dar anksčiau iš daugelio Lietuvos vietovių buvo siunčiami Vilniuje besikuriančiai vyriausybei raštai, kuriais buvo palaikoma naujosios Lietuvos idėja. Tai buvo tarsi savotiškos mūsų laikų laiškas kompiuteriniuose pasauliuose.
Debeikių apylinkės gyventojai susirinkę spalio 3 – iąją surašė raštą, kad jie Lietuvos taryba pasitiki ir pageidavo, kad Taryba išleistų projektą ir leidimą, netrukdomai tverti apsigynimui nuo plėšikų gyvulių ir duonos išvežimą iš Lietuvos stabdančias struktūras. Susirinkusiųjų įgaliotas dokumentą pasirašė Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Jonas Ulickas. Raštas pasiųstas lapkričio 18 dieną.
Kavarsko parapijos gyventojai net tris kartus siuntę raštus, su juose išreikštu pasiryžimu kurti savą, nepriklausomą valstybę. „Lietuvos katalikų blaivybės draugijos“ Kavarsko skyriaus nariai lapkričio 7 – ios posėdyje išreiškė Tarybos pasitikėjimą nauja vyriausybe. Dokumentą pasirašė klebonas Leonas Špokevičius. Kavarsko parapijos komiteto surašytą lapkričio 14 – ąją laišką į Vilnių gabeno įgaliotiniai A. Čiukšys ir P. Raudonikis, kurie turėjo ištirti, ką Valstybės taryba mano dėl vokiečių reikalavimų ir prievolių bei dėl apsaugos ir kitų valsčiaus reikalų sutvarkymo. Įgaliotinių raštą pasirašė minėtas kunigas J. Špokevičius, Petras Matulis, Adomas Dziena, Kazimieras Žemaitis, Petras Girnis, Adomas Tarolys, Petras Žukas ir kun. T. Radžius.
Bene gruodžio 7 – ąją Valstybės tarybai kavarskiečiai pasiuntė dar vieną laišką, jame rašė: „Kaip tik pradėjo veikti Lietuvos Valstybės Taryba, mes, Kavarsko parapijos gyventojai, nuolat sekėme jos darbus ir pastangas išgauti Lietuvos nepriklausomybę, dabar gi, įvykstant mūsų svajonėms, sveikiname Tarybą ir manome, kad ji tikrai sugebės sutvarkyti Lietuvos Valstybę. Užtikrindami, jog niekas negalės mumyse sumažinti pasitikėjimą Valstybės Taryba, visi drauge stosime į darbą, ruošiant tėvynei šviesią ateitį“. Pasirašė klebonas Leonas Špokevičius, kun. Tadas Radžius, praporščikas Jocis, Petras Žemaitis, Kazimieras Žemaitis, Kazys Žilinskas, Boleslovas Dedela, Petras Kalibatas, Anelė Dedelia, Elžbieta Žemaitytė, Kazmieras Žemaitis, Kazimieras Dedella, Boleslav Kalibat, Edvardas Kalibatas, Tapilė Kalibataitė, Valerija Bačkauskaitė, Antanas Žilinskas, Leonardas Puolis, Jonas Dedela, Antanas Kalibatas ir dar vienas Antanas Kalibatas.
Su ypatingu pageidavimu į Lietuvos tarybą kreipėsi Lietuvos katalikės moterys, jos nusiuntė daugiau nei 250 moterų pasirašytą raštą. Jame be viso kito rašoma: „Kadangi Lietuvoje, kaip rodo statistika, daugiau yra moterų kaip vyrų, kadangi Lietuvos moterys neša drauge su vyrais Lietuvos piliečių naštas bei sunkenybes, kadangi jos nuo senų senovės su atsidėjimu darbavosi ir tebesidarbuoja visose Lietuvos tėvynės likimo ir jos kultūros pakėlimo srityse, kadangi visų Lietuvos partijų obalsis yra šiandien demokratizmas, mes žemiau pasirašiusios Lietuvos moterys protestuojame prieš tokį Vilniaus lietuvių kuopos nutarimą ir organizacinio komiteto ir visos konferencijos pasielgimą ir Lietuvos piliečių aplenkimą, griežtai reikalaujame iš Lietuvos Tarybos, kad ji kooptavimo keliu pakviestų savo tarpan moteris, kurios dalyvautų visuose jos posėdžiuose ir darbuose brangiosios mūsų tėvynės Lietuvos atstatymui ir jos labui“. Dokumentą pasirašė ne tik draugijos pirmininkė F. Pikčilingienė, tarybos narės, didesnių miestų gyventojos bei ir Troškūnų apylinkės moterys, dokumente puikuojasi net 127 istoriniai troškūniečių moterų, Lietuvos katalikių moterų draugijos skyriaus narių parašai „dėl teisių lygybės“. Pirmoji pasirašiusi buvo Latavėnų dvaro savininkė Juzefa Okuličienė, vėlia – Justina Sakalauskaitė iš Surdegio, M. Didžiulienė iš Griežionių, Zopija Jonelytė iš Jasiškio, Terezija Babickaitė iš Pelyšų jau Subačiaus parapijoje, Ona Gailiušienė iš Kalčių, Liudvisė Bartulytė iš Vašuokėnų, Uršulė Bubinienė iš Gudelių, Karolina Repčytė iš Umėnų, Anelija Janelyčia iš Pasausių, Teklė Raišelienė iš Meiluškių ir kitos.
