Rudenį vilkai moko savo paūgėjusius jauniklius medžioti, todėl ūkininkai patiria vis daugiau jų išpuolių ir skaičiuoja didžiulius nuostolius. Žemės ūkio ministerija siekia, kad vilkų būtų sumedžiojama du kartus daugiau, o ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimo tvarka – tobulinama.
Palyginus 2015 m. su 2017 m., papjautų gyvulių skaičius išaugo 28 proc. Žemės ūkio ministerija sieks, kad vilkų būtų galima sumedžioti du kartus daugiau negu dabar. „Ūkininkai imasi visų įmanomų priemonių, tačiau jos gaujomis plėšikaujančių vilkų nesulaiko. Šie plėšrūnai vadinami miško sanitarais, bet jie jau tampa vis aktyvesni sveikų ūkio gyvūnų „gydytojai“. Kiekviena gyvūnų rūšis turi teisę gyventi, tačiau ne kitos rūšies sąskaita“, – situaciją apibūdina žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Į Žemės ūkio ministeriją plaukia nusiskundimai iš skirtingų Lietuvos rajonų ūkininkų dėl vilkų daromos žalos naminiams gyvūnams. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis per 2015 metus Lietuvoje laukiniai gyvūnai papjovė 1323 ūkinius gyvūnus, 2016 m. – 1453, 2017 m. – 1845. Šie metai toli gražu dar nesibaigė, o šalies ūkiai jau neteko 1135 gyvūnų: 932 avių, 167 galvijų, 36 ožkų.
Ūkininkai stengiasi saugoti savo gyvulius: stato apsaugines tvoras, nušienauja žolę, bet tai nepadeda – vilkai vis tiek užpuola avis ar kitus gyvulius, jų augintojai patiria tūkstantinę žalą, o valstybė turi nuolat mokėti kompensacijas.
Šį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje vilkų medžioklės limito klausimas bus svarstomas kaip prioritetinis.
ŽŪM keičia ir bendrą Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų metodiką dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo. Šią nuostolių kompensavimo tvarką norima išdėstyti detaliau, atsižvelgiant į ūkio pobūdį. „Iki šiol už vilkų sudraskytą veislinį ar neveislinį ūkinį gyvūną buvo mokama vienodai. Manome, kad veislinių gyvūnų augintojas turi gauti didesnę kompensaciją“, – sako ministras G. Surplys.
