Prasideda gripo sezonas

Kaip ir kasmet, nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės Lietuvoje pradedamas skaičiuoti 2018-2019 m. gripo sezonas, kuris truks iki 20-osios kitų metų savaitės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Anykščių skyriaus duomenimis, 40-ąją šių metų savaitę (spalio 1-7 d.) Anykščių rajone sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 38,09 atvejai 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o 42 – ąją savaitę (spalio 15-21 d.) sergamumo rodiklis siekia 52,42 atv. / 10 000 gyv.

 Daugiausiai serga Visagino miesto gyventojai ir vaikai

Bendras 2018-2019 m. gripo sezono 42 sav. Utenos apskrities gyventojų sergamumo rodiklis yra 42,2 atv. / 10 000 gyv. Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Visagino mieste, sergamumo rodiklis siekia 79,96 atv. / 10 000 gyv., o mažiausias sergamumo rodiklis yra Zarasų rajone – 20,79 atv. / 10 000 gyv.
Apskrityje neužregistruotas nei vienas gripo atvejis. Didžiąją sergančiųjų dalį (65 proc.) sudaro vaikai.

Dėl gripo į ligoninę paguldytų asmenų nebuvo
 
Nuo keturiasdešimtosios metų savaitės pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis. Į Anykščių rajono savivaldybės ligoninę per tris 2018-2019 m. gripo sezono savaites dėl gripo nesikreipė ir nebuvo paguldytas nei vienas rajono gyventojas.
Visoje Lietuvoje 42 – ąją metų savaitę į ligoninę paguldytas tik vienas 2-17 m. amžiaus grupės vaikas.

Efektyviausia profilaktikos priemonė – skiepai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pabrėžia, kad efektyviausia apsisaugojimo nuo gripo priemonė yra skiepai. Vakcina ne tik apsaugo nuo gripo, bet ir padeda išvengti jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.
Išvengti sąlyčio su gripu užsikrėtusiais žmonėmis labai sunku, kadangi žmonės gali pradėti platinti infekciją maždaug dieną prieš pasireiškiant simptomams. Nuo 2007-2008 metų gripo sezono Lietuvoje visi rizikos grupėms priklausantys asmenys turi galimybę pasiskiepyti nuo sezoninio gripo nemokamai. Už vakciną sumokama valstybės lėšomis.
Rizikos grupės išlieka tokios pačios kaip ir praėjusio gripo sezono metu:
–    65 m. ir vyresni asmenys;
–    asmenys, sergantys lėtinėmis širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
–    asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
–    sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
–    nėščiosios.
Šios rizikos grupės išskirtos atsižvelgiant į mokslu pagrįstą informaciją. Jiems susirgus gripu, ligos eiga gali būti sunkesnė, o komplikacijos dažnesnės.

Skiepytis rekomenduojama kasmet

Pasiskiepyti rekomenduojama kiekvienais metais rudens-žiemos laikotarpiu (iki sergamumo gripu padidėjimo), nes gripo virusas kinta. Gripo vakcinos kuriamos apsisaugoti nuo gripo virusų, kurie numatomi mokslininkų, cirkuliuos aplinkoje artėjantį gripo sezoną. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jei asmuo keliauja į šalis, kuriose gripo sezono laikotarpis skiriasi nuo Lietuvos gripo sezono laikotarpio,  rekomenduojama skiepytis ir vėliau. Manoma, kad pasiskiepijęs asmuo saugus vienerius metus, nes antikūnai nyksta ir kiekvienais metais kinta cirkuliuojantys gripo virusai.
Visi norintys pasiskiepyti turi kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydytoją-ginekologą (nėščiosios), kuris įvertins kiekvieno paciento būklę ir paskiepys sezoninio gripo vakcina. Primename, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys, skiepijami nemokamai.

Ne mažiau svarbios ir nemedicininės profilaktikos priemonės

Nors skiepai yra laikomi pagrindine efektyviausia gripo ir jo komplikacijų prevencijos priemone, bet nereikia pamiršti ir kitų nemedicininių profilaktikos priemonių:
• saugotis peršalimo, vengti bendrauti su sergančiais;
• susirgus neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas;
• pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei apavą, daugiau būti ore, valgyti daugiau vaisių, daržovių;
• gerai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas (ypač jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių);
• dažnai ir tinkamai plauti rankas: po tekančiu šiltu vandeniu, ne trumpiau kaip 20-30 sekundžių, nusiplovus rankas nusausinti;
• vengti kontakto su sergančiaisiais, nuo kosinčio ar čiaudinčio kolegos pravartu pasitraukti nors per metrą;
• laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas;
• pasireiškus pirmiesiems susirgimo požymiams, sergantįjį (pagal galimybes) izoliuoti nuo sveikųjų.