Jurzdiko bendruomenė: „Kokia Anykščių vizija mums, anykštėnams, priimtiniausia?- klausia savivaldybė ir siūlo pasirinkti iš keturių punktų. Bet skaitant tas vizijas pajunti, kad jokio pasirinkimo čia nėra, iš balsuotojo tikimasi, kad jis ras tą vieną užkoduotą teisingą atsakymą.
Kitaip tariant, savivaldybė siūlo tik dvi vizijas, išskaidydama vieną iš jų į tris atskirus punktus. Viena vizija yra lėto gamtinio-kultūrinio turizmo variantas (1.2 ir 4 pasirinkimas), o kita „išmanus kultūrinio turizmo kurortas“. Kuri iš vizijų jų kūrėjams yra priimtiniausia, suprantame jau vien iš to, kad tik viena iš siūlomų alternatyvų yra „pasaulyje pripažinta“ ir ugdo „laimingą asmenybę“. Visos kitos viso labo siūlo „patogų stogą“ ir saugumą. Niekur nepaaiškinta ką reiškia tas „išmanus kultūros turizmas“. Gal tai išmaniosios programėlės, kurių padedami turistai keliaus po Anykščius išvengdami bendravimo su pačiais anykštėnais? Kiek mums teko susidurti su šia vizija, net pats jos autorius, privačios mokslo įstaigos profesorius Dr. A. Augustinaitis negali deramai paaiškinti, kaip ji atrodys ir kokią naudą duos anykštėnams, išskyrus miglotus pavyzdžius, kaip jos padedami mes neva galėsime konkuruoti globalioje rinkoje, strategiškai reklamuodami Anykščius internete naršantiems kiniečiams.
Šių metų gegužės mėnesį vykusiame Anykštėnų forume miestiečiai kalbėjosi apie tai, kad Anykščių miestas ir rajonas savaime vystosi ir turėtų toliau vystytis Lėtojo miesto kryptimi. Bet gal ne visi žino ką gi reiškia tie Lėtieji miestai? Šio termino nereikia bijoti, bet dedant į viziją būtų naudinga jį apibrėžti, kad žmonėms nekiltų asociacijos su kažkokioms atsilikusioms provincijoms. Lėtieji miestai pasaulyje yra gerai žinomi, kaip miestai sąmoningai pasirinkę tarnauti savo gyventojų gerovei ir jų gyvenimo kokybei, neaukodami šių vertybių vardan aukštesnės vietos pasaulinės konkurencijos statistinėje piramidėje. Lėtieji miestai tai maži miestai (iki 50tūkst. gyventojų) kuriuose yra stiprios bendruomenės ir kurių piliečiai turi stiprų balsą. Tai miestai, kuriuose neskubama nerti į karingą konkurenciją su likusiu pasauliu, bet pirmiausia siekiama kurti gerą gyvenimą miestiečiams ir patrauklią aplinką miesto svečiams, saugant gamtą, kultūrinį paveldą ir remiant smulkius verslininkus, amatininkus, ūkininkus, t.y.—vietinius gamintojus ir paslaugų teikėjus. Tokiuose miestuose klesti žaliasis turizmas, sveikatingumo paslaugos, sprotas, ekologiniai ūkiai, muziejai ir pan.
Daugelis Anykštėnų forumo dalyvių teigė, kad žaliasis Anykščių miesto įvaizdis, neskubėjimas, dėmesys kultūrai ir sveikatingumo infrastruktūrai yra miesto stiprybės, pritraukiančios į miestelį jaunas šeimas, profesionalus, kurių darbas nepririša jų prie konkrečios fizinės darbo vietos (IT specialistai, architektai, vertėjai, rašytojai ir kt. profesionalai), jaunimą. Tačiau visas šias galimybes dar reikia stipriai plėtoti, kurti naujas Lėtojo miesto krypties paslaugas, kad ta trauka išliktų. O ką anykštėnams duos „išmanusis turizmas“ kol kas mūsų bendruomenei yra paslaptis, nors pasaulinis pripažinimas, žinoma, labai gundo”
