Naujos kapinių priežiūros tendencijos: samdomi tvarkytojai, ant kapų – skalda, plokštės

Gilias tradicijas turinčią kapų priežiūrą Lietuvoje pastaruoju metu koreguoja pastaruoju metu itin pasikeitę žmonių poreikiai ir galimybės.

Kapinių priežiūra besirūpinantys seniūnai ir kapinių priežiūros įmonių atstovai sako, kad dabar kapinėse jau įprasta tai, kas kažkada buvo nepriimtina – naudojami tokie kapų priežiūros sprendimai, kurie sudaro sąlygas kuo rečiau lankyti kapus ir kuo paprasčiau juos prižiūrėti.

Kapines verčia keistis ir emigrantai, kurie nenorėdami, kad jų artimųjų kapavietės apželtų piktžolėmis, kad būtų lengva nušluoti lapus, jas apdengia plokštėmis ar pripila skaldos. Kapus vis dažniau tvarko ir ne mirusiųjų artimieji, o samdyti svetimi žmonės už atlygį.

Kapinių prižiūrėtojai taip pat skundžiasi, kad sutvarkę artimųjų kapus žmonės nerūšiuoja atliekų.

Gėlės – kartu su plastiku, stiklu ir betonu

Akmenės rajono Papilės seniūnijos, kur yra ketverios veikiančios kapinės, vadovas Antanas Vaičius skundėsi, kad artimųjų kapavietes lankantys gyventojai vengia rūšiuoti atliekas ir „žalumą maišo su plastikinėmis gėlėmis“.

„Žmonės, tvarkydami kapus, ką nuo kapo nurauna, sušluoja, susirenka viską – ar plastikas, lapai, žvakelės, kaspinai, ar stiklas – į maišelius ir juos į vieną konteinerį įmeta. Statom žmones, kurie dirba nemokamus viešuosius darbus, prie tų konteinerių, kad skatintų kapų lankytojus rūšiuoti. Bet jų nebūna savaitgaliais, po darbo. Vėliau turime perrūšiuoti – antrą darbą daryti. Čia didžiausia mūsų problema“, – BNS teigė seniūnas.

Jonavos miesto seniūno Povilo Beišio teigimu, kapinėse šiukšlių kiekiai kasmet auga. Per mėnesį iš keturių miesto kapinių šiukšlių išvežimas atsieina 5–7 tūkst. eurų.

„Tai didžiulės išlaidos“, – sakė jis.

„Svarstėme apie atliekų rūšiavimą, ta mintis dar nepalaidota, gal per kelerius metus ir atsiras pusiau požeminiai konteineriai, bet žmonės nerūšiuoja, sumes į stiklą, pavyzdžiui, indelius, kur degė žvakės, o iš mūsų perdirbėjai nepriims“, – prognozavo jis.

Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“, prižiūrinčios 26 kapines, direktorius Ričardas Čėsna atkreipė dėmesį, kad daug rūpesčių turi ir su atliekomis, likusiomis nuo kapaviečių tvarkymo – su įvairiomis senomis betoninėmis ar geležinėmis tvorelėmis, keičiamais paminklais.

„Dar neįprasta, kad žmonės patys susitvarkytų, todėl kasmet ne mažiau kaip po porą šimtų kubų turime to betoninio balasto išvežti“, – sakė R. Čėsna.

Jis be kita ko pabrėžė, kad daugiausia prikaupiama šiukšlių per savaitgalius prieš Vėlines, tada gyventojai sutvarko kapus, kad lapkričio 1–ąją tik uždegtų žvakeles.

„Bendrovė „Kauno švara“ (parėjusį savaitgalį – BNS) jų (šiukšlių – BNS) nespėjo vežti, pilnus keturių kubų talpos konteinerius vežė porą kartų per dieną. Aišku, labai norėtųsi, kad nebūtų be saiko dedamos gėlės, papuošimai, žvakės, nes dažnu atveju niekas jų ir nenurenka. Lieka. Tada mūsų darbuotojai nurinkinėja tai, kas lieka po Vėlinių“, – kalbėjo R. Čėsna.

Jis taip pat pabrėžė, kad gyventojai kapinėse šiukšles „aktyviai“ rūšiuoja dažniausiai tol, kol, pasak jo, tokiam „nusiteikimui“ nesutrukdo viena aplinkybė: „Kai nėra piko, žmonės pakankamai rūšiuoja. Bet kai pikas, metama nežiūrint kur.“

Kauno kapinių priežiūros bendrovės vadovas remia asociacijos „Lapkričio 2–osios draugija“ siūlomą idėją „beprasmiškai nešiukšlinti kapinių“.

„Atliekos iš kapinių negali būti ir išrūšiuojamos. Išrūšiuoti galime tik žaliąsias atliekas (gėles, eglių šakas), ką ir darome, bet nei plastikas, nei stiklas negali būti kaip išrūšiuotos atliekos atiduodamos perdirbėjams. Jie nepriima. Nes esą yra užteršti  (plastikas ir stiklas – BNS) dūmais, vašku“, – problemą aiškino R. Čėsna.

Vilniaus savivaldybės, kurioje yra pusšimtis kapinių, Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius atkreipė dėmesį, kad tenka išvežti ne tik atliekas nuo sutvarkytų kapaviečių, bet ir į kapų teritoriją iš kitur atvežtas šiukšles.

„Už iš kapinių esančių gyvenamųjų namų, sodo bendrijų ar šiaip pravažiuojantys mėgsta pasinaudoti prie kapinių esančiais konteineriais. (…) Žmonėms gal paprasčiau važiuojant pro šalį bet kur palikti“, – teigė G. Runovičius.

Tačiau jis pridūrė, kad kasmet žmonių sąmoningumas didėja.

Kapavietes apkloja plokštėmis, tvarko svetimi

Papilės seniūnas A. Vaičius atkreipė dėmesį, kad vis dažniau akis užkliūva už apleistų, nebeprižiūrimų kapaviečių. Pastaruoju metu daugėja „akmens plokštėmis užsidengiamų kapaviečių“.

„Nes emigravę mirusiųjų giminaičiai. Arba liko senukai. Arba toliau gyvena. Sako: giminių čia nebėra, o patiems iš kitur atvairuoti sunku. Kartais palieka vietos urnai įdėti“, – pasakojo seniūnas.

Pasak Kauno kapinių priežiūros bendrovės vadovo R. Čėsnos, vis daugėja užsakančiųjų kapaviečių priežiūros paslaugas – kasmet tokių sutarčių pasirašoma 5–10 proc. daugiau.

„Turime nemažai klientų, gyvenančių užsienyje, jie užsako kapaviečių priežiūrą. Jau turime nusistovėjusių užsakovų, kurie kasmet tą paslaugą užsako“, – sakė R. Čėsna.

Prieš metus Telšių rajono Tryškių miestelio, kur yra šešios kapinės, seniūnu pradėję dirbti Imantas Motiejūnas atkreipė dėmesį, kad vis daugiau kapaviečių tvarko ne artimieji, o svetimi žmonės.

„Kapus prižiūri samdomi žmonės. (…) Anksčiau tai buvo nepriimtina, kaip ir paminklinėmis plokštėmis pakloti kapą, o dabar įsigalėja“, – sakė jis.

Anot seniūno, ryškėja ir kita tendencija, kai į pirmame plane atsiduria ne kapų tvarkymas, o mirusių artimųjų aplankymas ir pagerbimas.

Pasak I. Motiejūno, Tryškiuose dar yra senos žydų bei tarybinių karių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą, kapinės. Jomis rūpinasi tik seniūnija.

„Pavyzdžiui, žydų bendruomenė praretėjusi, išvykusi, vietoje gyvenančiųjų praktiškai nebėra. Ten tendencijų kapą uždengti ar kad jį prižiūrėtų kitas žmogus nėra“, – pasakojo seniūnas.

Jonavos miesto seniūnas P. Beišys BNS tvirtino, kad kapinėse yra daug neprižiūrėtų kapų.

„Palaidoja žmones, išvažiuoja ir kapavietė stovi žolėmis apaugusios. (…) Jeigu dar nespėja ar nerado laiko paminklą pastatyti, grįžę neberanda kapo, kur tie tėvai palaidoti. Ateina ir mūsų klausia, nes prieš 15 metų laidojo, bet neberanda kur, nes pastatytas medinis kryžius supuvo“, – kalbėjo P. Beišys.

Ir Jonavos miesto, ir Tryškių seniūnų teigimu, miestelyje neveikia nė viena įmonė, kuri teiktų kapaviečių priežiūros paslaugas.

„Nėra poreikio dar. Arba jis nėra toks didelis. Kiekvienas individualiai išsisprendžia – randa, kas padeda“, – teigė I. Motiejūnas.

Daugėja urnų laidojimų

Kauno „Kapinių priežiūros“ vadovo R. Čėsnos teigimu, daugėja kremuotų asmenų laidojimų.

„Jeigu 2015 metais, kada pradėjau dirbti, urnų nuo visų laidojimų buvo 15 proc., dabar jau viršijo 50 proc., o kai kuriais mėnesiais kai kuriose kapinėse buvo ir 65 procentų“, – pranešė R. Čėsna.

Jonavos miesto seniūnas P. Beišys apgailestavo, kad žmonės vengia kolumbariumų, o urnas laidoja kapavietėse. Anot jo, kremavimas ir urnos laikymas kolumbariume kainuotų pigiau, o priežiūra būtų paprastesnė.