Gimtadienius įprasta švęsti linksmai – smagi kompanija, vaišės, dovanos, balionai, linkėjimai… Vasario 16-ąją – Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną taip pat galima pavadinti gimtadieniu – juk 1918 m. vasario 16-ąją „gimė“ Lietuvos valstybė. Tik dažnai mes nežinome kaip švęsti tą gimtadienį – geriausiu atveju nueinama pažiūrėti, kaip miestų ir miestelių aikštėse pakeliama valstybinė vėliava, tikintieji užsuka į bažnyčią, nueina į koncertą…
„Anykšta“ pašnekovų teiravosi, kaip jie švenčia Lietuvos gimtadienį? Gal šeimose turi metai iš metų susiformavusių tradicijų? Aš šią šventę švenčia smagiai, ar vis dėlto tai labiau rimties, susikaupimo diena?
Birutė VENTERAITIENĖ, bibliotekininkė:
– Vasario 16-oji man yra šventė. Girdėjau apie šią dieną ir Vasario 16-osios akto signatarus nuo vaikystės. Turėjom namuose A. Šapokos „Lietuvos istoriją“, tad nuo paauglystės man rūpėjo ne tik apie LDK valdovus paskaityti, bet ir troškau daugiau sužinoti apie J. Basanavičių, A. Smetoną, A. Stulginskį, M. Biržišką bei kitus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus.
Ypatingų šeimos tradicijų neturime. Keletą kartų yra tekę Vasario 16-osios šventę paminėti Vilniuje. Tuomet būtinai nueidavau į Katedros aikštę paklausyti profesionalų atliekamų patriotinių dainų. Smagu kartu su minia dainuoti apie meilę Lietuvai ir šildytis prie laisvės laužų.
Jeigu būnu Anykščiuose, stengiuosi ateiti į Vasario 16-osios šventės minėjimą prie Laisvės paminklo. Pernai, kai šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dalyvavau šventėje, kurią „Puntuko“ restorane organizavo Jurzdiko bendruomenė.
Pritariu nuomonei, kad Vasario 16-osios šventę reikėtų švęsti ne tik rimtai, bet ir linksmai: su šokiais, dainomis, žaidimais, vaidinimais.
