Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje (Panevėžio TLK) organizuotame stebėtojų tarybos posėdyje vyko diskusijos pacientams ir gydymo įstaigoms aktualiais klausimais. Posėdyje diskutuota apie šeimos mediciną, lėšų nepanaudojimą prevencijos programoms, medikų trūkumą, slaugos paslaugų poreikį, greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigadų darbą ir šiai sistemai reikalingą modelio pertvarką, kad GMP veiktų ne savivaldybių, bet regionų lygmeniu.
Tarybai pristatytas 2018 m. Panevėžio TLK sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (ASPĮ) vykdymas ir 2019 m. sutarčių sudarymo apžvalga, pateiktos pritarti praėjusių metų Panevėžio TLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo ir finansinės ataskaitos, 2019 m. Panevėžio TLK išlaikymo išlaidų sąmata ir įstaigos pareigybių sąrašas.
Posėdyje svečio teisėmis dalyvavo naujasis Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pastebėjo, kad VLK vadovo Stebėtojų taryboje sulaukta pirmą kartą ir kvietė tarybos narius diskutuoti, teikti siūlymus, išsakyti problemas.
Stebėtojų taryba, išklausiusi Panevėžio TLK informaciją ir pritarusi finansinėms ataskaitoms, išsakė savo nuomonę ir diskutavo daugeliu svarbių klausimų.
Tarybos pirmininkė Regina Mitrienė kėlė klausimą dėl konsultacijų įkainių peržiūrėjimo, siūlė ne trumpinti, o ilginti eiles pas gydytojus, kad šie galėtų daugiau laiko skirti kiekvienam pacientui.
J. Narbutas atkreipė dėmesį, kad šeimos medicinoje vertėtų nustatyti privalomą slaugytojų skaičių, nes dabar daugeliu atveju šeimos gydytojai dirba be slaugytojų, nėra šių dviejų medikų grupių partnerystės. Slaugytojos dažnai atlieka lyg ir sekretorių vaidmenį, per mažai talkina gydytojams, dėl ko šie tikrai pavargsta.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Odeta Vitkūnienė teiravosi, ar pagerėjo paslaugų kokybė gydymo įstaigoms gaunant vis didesnes lėšas iš PSDF biudžeto, ką geriau jos įsipareigoja daryti.
VLK direktorius išsakė pastebėjimų dėl šeimos medicinos darbo. G. Kacevičius teigė, kad kuriant šeimos mediciną Lietuvoje, turėta daug lūkesčių, bet šiai sričiai, be paraginimo, reikia paskatinimo, palaikymo, pagalbos. Reikia, kad nuo šeimos gydytojų didesnę darbų dalį nuimtų slaugytojai, kad šeimos gydytojai dažniau savarankiškai, be konsultantų rekomendacijų, galėtų skirti gydymą, būtų labiau prieinami gyventojams. VLK vadovas atkreipė politikų dėmesį į tai, kad šeimos mediciną priskirta organizuoti savivaldybėms ir jos turėtų tai daryti atsakingai. Pateiktas geras pernykštis pavyzdys, kaip Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi skatinti medikus neišvykti – skyrė papildomų savivaldybės biudžeto lėšų sostinėje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir kartu su jais dirbančių slaugytojų atlyginimams didinti.
Finansinių rezultatų apžvalga
ASPĮ finansinius rezultatus apibendrindama Panevėžio TLK Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Rėda Židonienė pažymėjo, kad 2018 m. Panevėžio TLK biudžetas buvo beveik 200 mln. Eur. Sutartinius įsipareigojimus pernai viršijo, t. y. suteikė daugiau nei planuota paslaugų 89 gydymo įstaigos, o per 150 ASPĮ nepanaudojo visų joms pagal sutartis iš PSDF biudžeto skirtų pinigų. R. Židonienė atkreipė dėmesį, kad su neigiamu finansiniu rezultatu metus baigė 8 viešosios gydymo įstaigos, bet visų ASPĮ finansinis rezultatas bendrai buvo geresnis nei 2017 m. Įstaigos vertintos pagal jų pačių pateiktus duomenis.
2018 m. geriausią finansinį rezultatą pagal sąnaudų ir pajamų santykį parodė Anykščių ir Rokiškio rajonų pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC), Panevėžio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, Respublikinės Panevėžio ligoninė. Nors pastaroji įstaiga pernai ir nesuteikė visų planuotų paslaugų, jos galutinis finansinis rezultatas buvo teigiamas.
Prastai praėjusius 2 metus baigė Visagino ligoninė: jos ir 2017–2018 m. finansinis rezultatas buvo neigiamas, ir 2018-ieji užbaigti blogiau nei 2017-ieji. Neigiamą PSDF biudžeto lėšų panaudojimo rezultatą 2018 m. metų gale deklaravo Molėtų ligoninė, Panevėžio rajono, Biržų rajono poliklinikos ir kt. Nors Utenos ligoninės rezultatas buvo teigiamas, tačiau jis – kone 300 tūkst. Eur mažesnis nei 2017 m. ASPĮ yra nurodžiusios tokias pagrindines neigiamo finansinio rezultato priežastis: išaugusios sąnaudos, susijusios su darbo užmokesčiu, nepavyksta panaudoti skiriamų PSDF lėšų.
Pristatymo rengėja akcentavo, kad tai yra tik PSDF biudžeto lėšų panaudojimo analizė. ASPĮ, anot jos, turi ir kitų pajamų, kurios gali kompensuoti neigiamus PSDF biudžeto panaudojimo rezultatus, tad apskritai bendras įstaigų finansinis rezultatas gali būti nebūtinai neigiamas.
VLK direktoriui G. Kacevičiui pasiteiravus, kodėl Visagino ligoninės finansiniai rezultatai taip labai skiriasi nuo kitų, Panevėžio TLK direktorius pastebėjo: per kelerius metus gyventojų skaičius Visagine sumažėjo maždaug dešimčia tūkstančių, dėl ko atsirado perteklinių ligoninės paslaugų, galbūt – ir personalo. Į klausimą, kodėl tokia didelė Visagino ligoninės sutartinė suma, apmokama iš PSDF biudžeto, kai panašų gyventojų skaičių aptarnaujančiai Biržų ligoninei skiriama kur kas mažiau, atsakyta, kad ligoninių paslaugų apmokėjimas priklauso ne nuo gyventojų skaičiaus, o nuo teikiamų paslaugų spektro.
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė Stebėtojų tarybą informavo apie 2019 m. sutarčių su ASPĮ sudarymą, pasidžiaugė, kad šių metų Panevėžio TLK biudžetas yra 16 proc. didesnis už 2018 m. pradinį biudžetą. Daugiau lėšų skirta siekiant užtikrinti paslaugų bazinių kainų, pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainių didėjimą, norint sutrumpinti laukiančiųjų dantų protezavimo eiles.
Direktoriaus pavaduotoja palygino, kiek lėšų konkrečioms sveikatos priežiūros paslaugoms skirta šiais metais ir kiek – 2018 m., pranešė, kiek sutarčių ir dėl kurių paslaugų teikimo sudaryta, kiek yra naujų paslaugų teikėjų. Paaiškinta, kad Panevėžio TLK netenkino prašymų tų įstaigų, kurios neatitiko Vyriausybės patvirtintų kriterijų, pavėluotai kreipėsi dėl papildomų paslaugų įtraukimo į sutartį, neturėjo leidimo arba licencijos ar įdarbintų specialistų prašomoms paslaugoms teikti.
Pristatant Panevėžio TLK finansines ataskaitas, pažymėtas 2018 m. ligonių kasos biudžeto pokytis ir jo struktūra, kam daugiausia išleista lėšų, kaip vykdytos įvairios sveikatos programos, kaip atsiskaityta su paslaugų teikėjais, taip pat pateikta detali informacija apie pačiai ligonių kasai išlaikyti pernai panaudotas ir šiais metais numatytas lėšas ir pan.
