Apie „Titaniką“ ir Notre – Dame de Paris

Balandžio 15- tąją, pirmąją Didžiosios savaitės dieną, feisbuke pajuokavau, kad ši diena į istoriją įeina, kaip ,,Titaniko“ katastrofos ir pakutinio ,,Sostų karų“ sezono pradžios diena. Vakare įrašą papildžiau – balandžio 15-oji –Paryžiaus Katedros gaisro diena.

Notre – Dame de Paris gaisras kilo medinio stogo centre ir akimirskniu išplito simbolišku kryžiaus pavidalu. Per internetą stebint apstulbusiam pasauliui, įgriuvo Paryžiaus simboliu laikoma katedros smailė ir niekas – nei 400 ugniagesių, nei patarimus dalijantys didžiausių valstybių prezidentai, nei tikinčiųjų maldos – neužgesino liepsnų. Tik gilią naktį perskaičiau, kad iš 850 metų stovėjusio Europos kultūros ir tikėjimo simbolio liko tuščiaviduris akmenų karkasas, kurio viduje kaip vilties ženklas nuotraukose švietė pirmųjų fotografų blyksčių apšviestas kažkurio altoriaus kryžius.
Iš degančios katedros rizikuodamas gyvybe Paryžiais kapelionas Jean – Marcas Fournier išnešė brangiausią krikščionišką relikviją – Erškėčių vainiką,  kuriuo, tikima, buvo vainikuotas Jėzus Kristus. Šis dvasininkas žinomas Prancūzijoje. Tai jis 2015 metais, kuomet  per teroro aktą ,,Bataclan“ teatre islamistai išžudė beveik šimtą žmonių, rizikuodamas gyvybe įėjo į pastatą ir padėjo ten buvusiems.
Paryžiaus katedra jau yra buvusi pavojuje. Prieš kelerius metus tarnybos prie jos aptiko paliktą automobilį su sprogmenimis.
Katedros gaisras dar nebuvo numalšintas, tyrimas gaisro priežasčiai nustatyti nepradėtas, kai imta tvirtinti, kad tai tikrai ne padegimas. Skelbiama, esą Viktoro Hugo išgarsintoji pagrindinė Prancūzijos šventovė užsisliepsnojo dėl joje vykusių renovacijos darbų, o kaip patikslinta šiomis dienomis– dėl netvarkingos elektros instaliacijos.
Duok Dieve, kad tai būtų tiesa.
Tačiau internetinis portalas ,,Pro patria“ praneša, kad naujienų agentūra AFR išplatino nuotraukas, kuriose matyti besidžiaugiantys akivaizdžiai ne europietiškos kilmės veidai, o internete – tūkstančiai besijuokiančių musulmonų komentarų. Į Europos parlamentą kandidatuojančio filosofo Vytauto Radžvilo visuomeninio komiteto narys Vytautas Sinica socialiniuose tinkluose pasidalijo žinia, kad  vien nuo šių metų vasario Prancūzijoje užfiksuoti 47  bažnyčių gaisrai. Vėliau politikas patikslino, kad ne gaisrai o ,,išvandalinimai“. Šių metų sausio mėnesį degė Grenoblio bažnyčia – viena anarchistų grupuotė prisiėme už tai asakomybę, kovo mėnesį buvo padegta antra pagal dydį Paryžiuje šv.Sulpicijaus bažnyčia. Tyrimai gaisrų priežasčiai nustatyti šiose šventovėse dar nebaigti. Iš pastangų, kol neatliktas tyrimas, tvirtinti, kad Paryžiaus katredra tikrai nebuvo padegta, šaipėsi daugelis, darydami prielaidas apie spalvota tapusios šalies perdėtą ,,politically correct“ (,,politiškai teisingą“) reakciją, stengiantis nepilti žibalo į ugnį, nes prancūzai tikrai nepamiršo ir to, ką reiškia žinutės ,,Je suis Charlie“(,,Aš esu Charlie“).
Įdomiausia, kad portalas  ,,15 minučių“  kitą dieną po gaisro ėmėsi žurnalistinio tyrimo, kaip ten iš tiesų yra toje Prancūzijoje su bažnyčių padeginėjimais. Jau kitą dieną (darbo spartuoliai!) tiesa buvo atskleista – konstatuota, kad Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos padėjėjas ir kandidatas į Europos Sąjungos parlamentą V.Sinica, pareikšdamas, esą  Prancūzijoje bažnyčios padeginėjamos masiškai, paskleidė netiesą. 15 min patikrino, iš kur V. Sinica ėmė statistiką ir nustatė, kad tai ne tik ,,Le Figaro“, bet ir britų bulvarinio ,,The Sun“informacija  bei,  o siaube – pastarųjų publikaciją dar ir citavo rusų propogandinis portalas ,,Sputnik News“. Žurnalistai sąžiningai konstatavo, kad pagrindiniu oficialiu šaltiniu galėjusi būti Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija neturi duomenų, kokie maldos namai  šalyje buvo niokoti pernai ir šiemet. Apibendrinę  surinktą informaciją,  padarė stulbinančią išvadą: ,,15 min vertinimu, V. Sinicos teiginys, kad Prancūzijoje yra masiškai padeginėjamos bažnyčios, yra netiesa. Įvairaus masto vandalų išpuolių Prancūzijos bažnyčiose ir kapinėse 2017- aisiais buvo įvykdoma po du kasdien.“ (2017 metais, pasak 15 min, Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija suskaičiavo 878 atakas prieš krikščionių objektus – 252 kapinėse ir 626  maldos vietose).
Sakyčiau, gaila, kad žurnalistams nebedėstoma logika. Išvados daromos remiantis 2017 metų statistika, o jau artėja 2019 metų Velykos. Deja, toks aiškinimas būtų pernelyg primityvus.
Abejoju, ar gyvenant Lietuvoje verta atlikti žurnalistinius tyrimus, kodėl užsidegė Paryžiaus katedra. Tačiau ne mažesnis naivumas yra nematyti, kad šiuo metu vyksta Vakarų ir Rytų civilizacijų susidūrimas tikintis, kad islamiškosios kultūros atstovai, užliejantys Europos miestus, dėl to mums bus gailestingesni. Aš asmeniškai jų ,,gailestingumo“ pėdsakus mačiau Briuselio metro. Patikėkite – vainikai perone, žuvusiųjų nuotraukos, iki dantų ginkluoti kareiviai, o čia pat – staugiantys rytietiškų bruožų jaunikaičiai palieka įspūdį. Net jeigu jie rėkia ir ne ,,Alach Akbar“.
,,Tamsoje ūžė minia. Girdėjosi moterų verkšlenimas ir vienuolių giesmė. Kai pasiekiau hipodromą, melsvas kupolo švytėjimas taip sustiprėjo, kad gerai įžiūrėjau maldos namus apstojusią, pragaištingos baimės perimtą minią. Prie soboro niekas nedrįso artintis.
Nežemiškas kupolo švytėjimas tai slopo, tai stiprėjo. Žmonės suklupo ant drėgnos žolės ir ėmė melstis. Dievas davė mums ženklą. Kas nežemiška, įgijo žemiškąjį pavidalą. Savom akim matydamas tą stebuklą, jau neabejojau, kad Kristaus laikai pasaulyje baigėsi ir prasideda žvėries laikai.
Dvi valandas pliskėjo, liepsnojo Sofijos soboro kupolas. Paskui atošvaistė ūmai nublyško, sumirguliavo ir užgeso. Dangų taip aptraukė debesys, kad įsigalėjo tiršta juoduma. Ir turkų stovyklos ugnys užgeso, todėl jų spindesys nebenušvietė dangaus viršum miesto. Smelkė slogi drėgmė, tvyrojo žemės ir trūnėsių dvokas- rodės, vaikštau po kapines su atsivėrusiais kapais“, – tai citata iš suomių rašytojo Mika Waltari knygos ,,Mirties angelas“ apie Rytų krikščionių dvasinio centro Konstantinopolio žlugimą 1453 metų gegužės 29 dieną.
Sveiki, sulaukę šv. Velykų vis dar ramioje Lietuvoje.