Rugsėjo 12-15 dienomis į mokslinę ekspediciją Lenkijoje buvo išvykę 6 mūsų gimnazijos mokiniai: Ieva Rašymaitė, Augustė Karaliūtė, Rapolas Skruzdys, Liutauras Smetona, Benediktas Vaičiulis ir Laurynas Uginčius. Juos lydėjo mokytoja Rasytė Gaidienė. Kelionę organizavo Lietuvos neformaliojo mokinių švietimo centras.
Kelionė prasidėjo labai ankstų rytą ir tik po pietų pasiekėme Lenkijos miestą Vroclavą. Čia lankėmės Hidropolio muziejuje. Tai interaktyvus šiuolaikinis vandens muziejus. Pasaulyje yra tik keletas tokių muziejų. Šis muziejus įsikūręs sename vandens valymo komplekse, kuris pastatytas 1893 metais. Ekspozicijos labai įdomios ne tik vaikams , bet ir suaugusiems. Čia galima susipažinti su vandens kilme, jo būsenomis, regėti ugninius vandens garus, pūgą, pajusti lietų ir pagulėti ledo gultuose. Apžiūrėti batiskafą ,,Trieste”, kuriuo 1960 m. du drąsūs žmonės nusileido į 10911 m gylį Marianų įduboje. Atskiroje ekspozicijoje galima pamatyti pabaisas primenančius giliųjų vandenų gyventojus, taip pat pristatoma vandentiekio sistema ir daugybė kitų įdomių dalykų. Salėse yra interaktyvių ekranų, žaidimų, poilsio erdvių. Apžiūrėję muziejų leidomės nakvynės link Nova Ruda mieste. Rytą iškeliavome apžiūrėti buvusią aukso kasyklą Zloty Stok. Susipažinę su aukso gavyba, gavę tai patvirtinančius sertifikatus, leidomės į Stalo kalnų nacionalinio parko informacinį centrą, o tada į pačius Stalo kalnus. Jų paviršius pasižymi ypatinga sandara, todėl labai tvirtas, tačiau vėjas, saulė ir vanduo per daugybę metų suformavo įvairiausių formų uolas. Pavaikščioję pažintiniu taku, pasigėrėję uolomis, pasifotografafę vėl leidomės į viešbutį.
Kita diena buvo vėl nepaprastai įdomi. Keliavome į Szklarskiej Poreba miestelį.
Lankėme Karknošų (Karkonoski park) nacionalinio parko ekologijos informacinį centrą.
Funikulieriumi kėlėmės dviem etapais į Szrenica viršūkalnę (1362m). Leidomės žemyn grožėdamiesi alpinių pievų vaizdais, miškais, didžiausiu Silezijoje Akmeniniu kriokliu, upės kanjonu. Pakeliui pasigrožėjome pilimi ir ją supančiu kraštovaizdžiu.
Šios kelionės metu turėjome užduotis. Savo telefonų mobiliosiose iNaturaliste programėlėse turėjome užfiksuoti kuo daugiau pastebėtų augalų ir gyvūnų. Tai buvo savotiškos lenktynės. Bėgiojome visose autobuso sustojimo vietose ir keliaudami po kalnus fiksavome objektus. Grįžtant į Lietuvą pasiekti rezultatai buvo aptarti, mokiniai ir mokytojai gavo pažymėjimus ir apdovanojimus.
