Iš 27 pasaulio šalių šią savaitę į Vilniuje vykstančią tarptautinę konferenciją susirinkę mokslininkai, verslininkai, visuomeninių organizacijų ir valstybės institucijų atstovai pabrėžė, kad socialinę partnerystę galima plėtoti net ir gyvenant skirtingose šalyse. Džiaugiamasi, jog Lietuva šiuo požiūriu yra pažengusi.
Iš 27 pasaulio šalių šią savaitę į Vilniuje vykstančią tarptautinę konferenciją susirinkę mokslininkai, verslininkai, visuomeninių organizacijų ir valstybės institucijų atstovai pabrėžė, kad socialinę partnerystę galima plėtoti net ir gyvenant skirtingose šalyse. Džiaugiamasi, jog Lietuva šiuo požiūriu yra pažengusi.
NVO vaikams konfederacijos direktorės Irenos Pranskevičiūtės nuomone, nors iki šiol į socialinę atsakomybę mūsų šalyje žiūrėta kaip į papuošalą, tačiau prasidėjus ekonominiam sunkmečiui vertybių persvarstymas palietė ir organizacijas, apie socialinę atsakomybę pradėta svarstyti ir kalbėti aktyviau.
„Dauguma žmonių jau nori keisti esamą padėtį, prisidėti kuriant socialinę gerovę šalyje. Kita vertus, šiuo metu socialinė atsakomybė yra išlikimo klausimas ir verslui, ypač sunkmečio sąlygomis. Juk darbdavys siekdamas motyvuoti darbuotoją turi būti geidžiamas ir gerbiamas, parodyti, jog organizacija siekia gerovės visuomenei, ne tik akcininkams”, – įsitikinusi E. Pranskevičiūtė.
Jai antrino ir Socialinių inovacijų centro direktorius Mindaugas Briedis. Jo teigimu, verslininkai turi suprasti, kad socialinė partnerystė šiandien – be galo svarbi. „Pasitikėjimas ir bendradarbiavimas tarp socialinio ir verslo sektorių ypač vertinamas užsienio šalyse. Tai yra organizacijos vertybe, varomoji jėga. Tuo tarpu mūsų šalies verslininkai dar bando ieškoti naudos piliečių sąskaita”, – įsitikinęs M. Briedis.
Apie tai kalbėta ketvirtadienį spaudos konferencijoje, kurioje buvo aptarti mokslininkų siūlymai, kaip būtų galima sustiprinti verslo, visuomeninių organizacijų, akademinės bendruomenės ir valstybės bendradarbiavimą.
Tai yra viena iš problemų, kurią iškėlė 27 šalių socialinio darbo praktikai ir mokslininkai, susirinkę šią savaitę Vilniuje į Tarptautinės akademijos konferenciją „Socialinis darbas ir visuomenė” (TiSSA) konferenciją „Nauja gerovės kultūra: vadovavimo ideologijos, viešo įvaizdžio ir profesinio identiteto sandūra”.
Socialinės komunikacijos instituto prie Vilniaus pedagoginio universiteto direktorės, profesorės Giedrės Kvieskienės teigimu, tai, kad tokia konferencija vyksta Lietuvoje, nors ir ne pačiu geriausiu šaliai laikotarpiu, tik parodo, jog visuomenė yra pakankamai subrendusi socialinei partnerystei.
Visą šią savaitę ekspertai diskutuoja apie socialinės politikos paradoksus, reformas krizės laikmečiu, kovą su nedarbu, socialinių paslaugų kokybės ir įvaizdžio problemas, socialinį verslumą ir socialinę verslo atsakomybę.
