Klebono teismas: kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių (Nr.93, 2019-12-03)

Vakar, gruodžio 2-ąją, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai tęsė Troškūnų klebono Sauliaus Filipavičiaus baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
Į teismą vakar buvo atgabentos kelios dėžės Troškūnų parapijos buhalterinės apskaitos knygų, kurios S.Filipavičiaus atstovų prašymu prijungtos prie bylos medžiagos. Bylą nagrinėja teisėja Zita Gavėnienė.

 Pirmadienį į teismą S.Filipavičių atlydėjo du advokatai: Rimondas Kuzminas ir Romualdas Miklušas. Teismo per šį posėdį buvo išklausyti kaltinamojo S.Filipavičiaus paaiškinimai. Kunigas neigė  pagal visus tris epizodus jam inkriminuojamus nusikaltimus.
,,Prieš beveik trisdešimt metų, kai tapau Troškūnų klebonu, radau  krūvą griuvėsių ir 7 tūkst. rublių skolą. Per trisdešimt metų Troškūnai tapo klestinčiu kultūros centru. Tūkstančiai žmonių džiaugiasi ir didžiuojasi Troškūnuose vykstančiais renginiais“, – teisme kalbėjo kunigas S.Filipavičius.
Atremdamas kaltinimą aplaidžiu bažnyčios finansinės apskaitos tvarkymu, S.Filipavičius dar kartą priminė vidinę bažnyčios tvarką, pagal kurią aukos už religinius patarnavimus nėra apskaitomos ir atitenka asmeninėms klebono reikmėms, o sekmadieninių mišių aukos yra skiriamos parapijai. S.Filipavičius teismui aiškino, kad dėl pastarųjų aukų jis savo iniciatyva užsakė naują auditą.
Pagal antrąjį epizodą S.Filipavičius kaltinamas aplaidžiu ūkininko ūkio buhalterijos tvarkymu. Atsakydamas į šį kaltinimą, S.Filipavičius tikino, kad iš ūkininkavimo jis gavo pajamas tik per Nacionalinę mokėjimo agentūrą – taigi, išmokas už žemę  bei pajamas už parduotą šieną. Šios pajamos, pasak S.Filipavičiaus, yra įtrauktos į ūkininko žurnalą. ,,Per chaosą, kurį padarė FNTT pareigūnai, atlikę kratą ir viską sujaukę, patys nerado ūkininko žurnalo“, – kodėl tyrimo pradžioje pareigūnai neturėjo ūkininko žurnalo, S.Filipavičius aiškino nežinąs, nes jie patys pasiėmė tai, ko jiems reikėjo.   
Kalbėdamas apie trečiąjį – pinigų skolinimo – epizodą, Troškūnų kelbonas dėstė, kad jis šioje veikloje neįžvelgė nelegalių dalykų. ,,Paskolas teikdavau tik iš savo asmeninių lėšų, tik gerai pažįstamiems žmonėms ir savo draugams. Tk kelios paskolos buvo su palūkanomis“, – teisme kalbėjo S.Filipavičius. Jis nurodė, kad gautas pajamas už suteiktas paskolas jis deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius. ,,Galėtume nuteisti praktiškai kiekvieną bobutę, kuri 10 eurų kaimynei paskolina/…/Tai nebuvo mano pajamų šaltinis – skolinau tik draugams ir pažįstamiems, po kelis kartus tiems patiems žmonėms“,- teismui kalbėjo S.Filipavičius.
Valstybės kaltinimą palaikantis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Kęstutis Greiciūnas S.Filipavičiaus klausė, ar iš tiesų jis suteikęs 600 tūkst. eurų vertės paskolų ir už tai gavęs 14 tūkst. eurų pajamų. ,,Šiuos duomenis jūs pateikėte, jūs suskaičiavote. Aš jūsų darbo netikrinau“,- atkirto kunigas.
Advokatai ir prokuroras kurį laiką diskutavo apie Lietuvos Respublikos sutartį su Šventuoju Sostu. Ši sutartis turi įstatymo galią.
,,Valstybė neapmokestina savanoriškų aukų Bažnyčiai ir aukų, skirtų jos sielovados, švietimo ir karitatyvinei veiklai“, rašoma ,,Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų“  10-ajame straipsnyje. Tačiau, pasak prokuroro K.Greiciūno, punktas dėl aukų neapmokestinimo  nesuteikia bažnyčiai teisės tų aukų neapskaityti.
Artimiausias kitas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų posėdis S.Filipavičiaus byloje buvo numatytas gruodžio 18-tą, tačiau posėdis perkeltas į kitus metus, nes vėl bus atliekamos naujos dokumentų analizės, patikrinimai, kurie per likusias dvi savaites iki planuoto teismo posėdžio nebus baigti.