Mažame Viešintų miestelyje gyventojų susitikimai su garsiais žmonėmis – ne toks jau dažnas įvykis. Tad kiekvienas renginys čia laukiamas ir maloniai sutinkamas.
2020 m. vasario 21 dieną Viešintų pagrindinėje mokykloje – daugiafunkciame centre įvyko humanitarinių mokslų menotyros daktarės, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojos Jolantos Zabulytės knygos „Anykščių krašto kryždirbystė. Mediniai paminklai“ pristatymas.
Į renginį susirinko aktyviausi viešintiškiai ir žymesni krašto žmonės.
Viešnia, miestelio biliotekininkės Jolantos Mameniškienės pristatyta Viešintų visuomenei, pasidžiaugė, kad Viešintose ji lankosi nebe pirmą kartą ir kaskart čia jaučiasi laukiama ir sava. Ši J. Zabulytės mintis nudžiugino ir maloniai nuteikė visus, susirinkusius į viešnios naujosios knygos pristatymą. Knygos autorė Jolanta Zabulytė įdomiai, nepaprastai pagaviai pasakojo apie visų dešimties Anykščių seniūnijų įvairių tipų medinių paminklų bruožus nuo XIX a. iki pat šių dienų. Knygoje išsamiai skaitytojams pristatomas įvairių Anykščių krašto vietų kryždirbystės tradicijų savitumas ir kaita.
Paminklai knygoje aptariami laikotarpio ir konstrukcijų aspektais: tradiciniai stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ant žemės ir medžiuose bei kryžiai. Dalis knygoje pateiktos medžiagos surinkta iš įvairių leidinių, publikacijų, muziejaus fondų, pateikiama medžiaga iliustruojama pačios autorės bei kitų fotografų nuotraukomis.. Džiugu, kad garsioji kryždirbystės tyrinėtoja J.Zabulytė ir Viešintose gyvenančio bei besidarbuojančio kraštotyrininko Tautvilio Užos knygose rado savo knygai tinkamos medžiagos – viešnia džiaugėsi galimybe bendrauti su vietos kraštotyros entuziastu ir apsikeitė su juo knygomis. J.Zabulytės pristatyta knyga bus įdomi ne tik besidomintiems tautodaile ar mažosios liaudies architektūros tyrinėtojams bei entuziastams – ja galės pasinaudoti ir tie, kurie ruošiasi gaminti kryžius.
Beveik visi viešintiškiai, dalyvavę renginyje, džiaugėsi galėdami įsigyti tokią įdomią knygą. Autorė J. Zabulytė kiekvienam įsigijusiam knygą užrašė šiltų žodžių ir, žinoma, paliko autografą.
Viešnia neskubėjo į namus, tad viešintiškiai prie kavos puodelio dar ilgokai su ja bendravo ir diskutavo. Tai buvo malonus, įsimintinas susitikimas, atnešęs į širdis šventinę nuotaiką.
