Europos Sąjungos vadovams sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, diskusijos dėl jo trečiadienį keliasi į Lietuvos Seimą.
Europos šalių parlamentai artimiausiais mėnesiais turės apsispręsti, ar leisti Europos Komisijai tarptautinėse rinkose skolintis 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų teikiama pagalba nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusioms šalims.
„ES atsigavimo priemonė reikalaus Nuosavų išteklių sprendimo pakeitimo ir tam reikalingas ne tik vienbalsis ES valstybių narių pritarimas, bet ir ratifikacija pagal nacionalinius konstitucinius reikalavimus“, – BNS sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Pasak jo, Europos Komisija tikisi, kad tai įvyks kuo greičiau, kad jau kitų metų sausio pirmą dieną fondas galėtų pradėti veikti ir pinigai galėtų pasiekti valstybes nares.
Seimo Europos reikalų komitetas šį klausimą numato svarstyti trečiadienį. Anot komiteto pirmininko „socialdarbiečio“ Gedimino Kirkilo, parlamentarai išklausys teisininkų nuomonės dėl ratifikavimo proceso.
Politikas BNS sakė, kad naujasis ekonomikos gaivinimo planas padės ne tik Lietuvai, bet ir visai ES „atsistoti ant kojų“ po koronaviruso sukeltos krizės.
„Ekonomikos gaivinimo paketas labai svarbus, šitas planas skirtas žaliajai ekonomikai, skaitmenizacijai, IT, technologijoms, daugelis ekspertų šį planą vertina kaip labai gerą. Jei šis planas bus vykdomas, tai bus tikrai nauda, o rizikos – tik teorinės ir hipotetinės“, – BNS komiteto pirmininkas.
Opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Lietuva savo biudžetu garantuos ir kitų valstybių skolą, todėl būtina atidi išlaidų kontrolė.
„Turime nepamiršti, kad tai skolinti pinigai. Lietuvos biudžetu bus garantuojama ir kitų valstybių skola – kitaip tariant Lietuva taip pat bus atsakinga už tuos pinigus, kurie skiriami Italijai ir Ispanijai“, – BNS sakė G. Landsbergis.
„Kadangi tai yra skolinti pinigai, mūsų atsakomybė už tų pinigų protingą panaudojimą yra juo didesnė. Tikiuosi, kad pareigūnai, besiderantys dėl šio fondo bei sprendžiantys, kur tie pinigai bus leidžiami, yra atsakingi ir neleis trinkelizuoti Lietuvos“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Iš naujojo fondo kaip negrąžinama parama valstybėms bus skirta 390 mlrd. eurų, kita dalis bus teikiama kaip paskolos. Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų.
Kartu su fondu ES šalių lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetą. Jo ratifikuoti Seime nereikia.
