Liepos 18-ąją Kunigiškių I kaime veikiančio Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus kiemelis prisipildė muzikos garsų, dainų, literatų skaitomų posmų, akys raibo nuo parodose eksponuojamų įvairiaspalvių rankdarbių.
Tą šeštadienį čia vyko tradicinis, jau dvyliktasis talentų sambūris „Ieškokime „deimančiukų“ savyje ir šalia savęs“.
Vėl suskambo mokyklos varpelis…
Prie muziejaus suskambo mokyklos varpelis. Jo garsais beveik keturiasdešimt metų mokytoja dirbusi kunigiškietė Genovaitė Kovienė visiems priminė, kad tradicinė šventė vyksta ne kur kitur, o buvusioje Kunigiškių pradžios mokykloje, kurioje ir veikia muziejus.
O Deimančiukų sambūrio vedėja, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriaus padalinio vadovė Aldona Bagdonienė dar priminė, kad šioje mokykloje vaikystėje mokėsi būsimasis lietuvių literatūros klasikas, visuomenės veikėjas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, kurio vardu vėliau mokykla ir buvo pavadinta.
Garsusis Vaižgantas ne veltui buvo vadinamas deimančiukų ieškotoju. Jis be pavydo, veidmainiavimo, atvirai reiškė savo emocijas ir džiaugdavosi kiekvienu nauju kūrėju, naujai išleista knyga, nutapytu paveikslu, pastatytu spektakliu, sveikindavo naujuosius talentus, entuziastingai pareikšdamas: „Žiūrėk, deimančiukas“!
Pasak sambūrio organizatorės Aldonos Bagdonienės, sekant kraštiečio Vaižganto pėdomis, buvo nuspręsta suburti Svėdasų krašto „deimančiukus“. Į pirmąjį sambūrį susirinko vos keliolika dalyvių. Kasmet jų vis daugėjo, išsiplėtė ir sambūrio ribos. Dabar „deimančiukų“ jau yra daugiau kaip šimtas, atvyksta jų iš Anykščių, Utenos, Kupiškio, Rokiškio, Vilniaus, Kauno ir kitų vietų.
Nuo senolių iki dabarties
Ir muziejuje, ir erdviame kiemelyje buvo kur akis paganyti, nes veikė daugybė parodų. Vaižganto krašto bendruomenė, minėdama tautodailės metus, organizavo parodą „Iš senolių kraičių skrynios“.
Rūta Stanevičienė, Pranas Maišelis ir kiti šios parodos organizatoriai pasirūpino, kad Kunigiškių, Malaišių, Vaitkūnų, Gudonių bei kitų vietų gyventojai pravertų spintas, kraičių skrynias, paskolintų parodai savo tėvų ir senelių austas staltieses, lovatieses bei kitokias grožybes.
Savo rankdarbius parodė dabartiniai „deimančiukai“: kunigiškietės Genovaitė Kovienė, Alma Kuolienė, Dovilė Buzėnaitė, svėdasiškiai Irena Guobienė, Algimantas Baronas, Kupiškyje gyvenanti buvusi svėdasiškė Ona Jėckienė, Dalia Dagienė iš Gudonių, Miranda Navickienė iš Duokiškio. Visų jų darbai žavėjo unikalumu, gražumu, originalumu, o Monikos Budreikienės iš Kalvių įspūdingo dydžio popierinės gėlės tiesiog stebino.
Šalia tų gėlių tądien net vyko daugybė fotosesijų. Daug kas fotografavosi ir prie nepakartojamų kompozicijų iš augalų, kurias sukūrė butėniškė Domicelė Augutienė, jomis papuošusi vieną muziejaus pastato sieną. Kiemelyje buvo eksponuojama ir muziejininko, žurnalisto Vytauto Bagdono fotografijų paroda „Sustok, akimirka žavinga!“
Seniūnas tapo…Vaižgantiečiu
Šiame krašte gyvenantys žmonės išdidžiai save vadina Vaižgantiečiais. Neseniai pradėjęs dirbti Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas jau pradeda leisti Vaižganto žemėje savo šaknis. Tačiau tikru Vaižgantiečiu jis dar negali vadintis, nes neturi atitinkamo dokumento. Todėl dvyliktojo deimančiukų sambūrio metu seniūnui iškilmingai buvo įteiktas simbolinis Vaižgantiečio liudijimas.
Skambėjo ir muzika, ir poezijos posmai
Porą valandų muziejaus kiemelyje vyko koncertas, kurio metu kiekvienas dalyvis galėjo atskleisti savo talentus.
Muzikos akordais pradžiugino kunigiškietė muzikos pedagogė Sigutė Kovienė ir svėdasiškis Mindaugas Antanėlis, Utenos Dauniškio gimnazijos auklėtinis Martinas Clarke. Pradžiugino dainomis trijulė „deimančiukų“ iš Kurklių: Bronislovas Steponėnas, Vladas Lavinskas ir Rugilė Steponėnaitė.
Bronislovas pristatė savo gamybos instrumentą – cimbolus, kurį retas jau ir bėra matęs. Kurklietis papasakojo, kad šio instrumento gamybai būtinai reikalinga sausos eglės kelmo ir juodojo ąžuolo mediena ir pademonstravo, kaip cimbolai skamba. Bronislovas nuotaikingų melodijų atliko ir kartu su dukra Rugile. Elektriniais vargonais savo sukurtas melodijas grojo muzikos mokytojas iš Duokiškio (Rokiškio rajonas) Vasilij Kaliužnyj, Svėdasų Juozo Tumo –Vaižganto gimnazijos ir Utenos muzikos mokyklos moksleivis Nojus Jakubonis, svėdasiškis Algimantas Baronas, Bronius Juozelskis iš Juodonių kaimo (Rokiškio rajonas).
Skambėjo poezijos posmai, perskaityti Onos Jėckienės, Almos Švelnienės, Ramunės Lapienytės, Zitos Berkevičienės, Aldonos Širvinskienės, Dalios Dagienės.
O svėdasiškė mokytoja, Vaižganto mažosios premijos „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureatė Irena Guobienė paporino nuotaikingą istoriją iš aukštaičių gyvenimo…
Dėkavonės, knygos ir kraštiečio aktoriaus įrašai
Prmą kartą dalyvavusiems „deimančiukams“ buvo įteiktos specialios Dėkavonės ir knygos vaižgantiška tematika. Beje, buvo išplėstas ratas asmenų, kuriems suteikti „deimančiukų“ vardai. Buvo pagerbtas Vaižganto krašto bendruomenės pirmininkas Pranas Maišelis ir Rūta Stanevičienė, Danutė Kutkienė, Daiva Budreikienė, o jau nebe pirmą kartą dalyvaujantiems Deimančiukų sambūriuose talentams buvo įteikti kompaktiniai diskai su žymaus kraštiečio, aktoriaus, respublikos nusipelniusio artisto, Anykščių rajono Garbės piliečio, Vaižganto mažosios premijos laureato Ferdinando Jakšio skaitomu Kosto Ostrausko monospektakliu „Vaižgantas“.
Po oficialiosios dalies susiburta čia pat, po klevais, prie suneštinių vaišių stalo arbatos puodeliui, bendrystės popietei.
