Šiais metais Utenos apskrities įstaigos skelbė 28 konkursus į valstybės tarnybą. Ir didžioji dalis bandymų susirasti reikiamą valstybės tarnautoją buvo nesėkmingi. Net 17 konkursų (61 proc.) neįvyko, o pagrindinės priežastys – pretendentai neatitiko reikalavimų arba nesulaukta nė vieno prašymo dalyvauti konkurse.
Prasčiausiai tarnautojų paieška sekėsi Anykščių rajono savivaldybei – neįvyko visi 4 skelbti konkursai. Ignalinos rajono savivaldybėje be nugalėtojo liko 5 iš 8 konkursų. Visagino savivaldybėje – 8 iš 14. Sėkmė lydėjo tik Utenos rajono savivaldybę, kur po abiejų skelbtų konkursų buvo atrinkti tarnautojai. Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybėse šiais metais nebuvo konkursų į valstybės tarnybą.
Kaip sakė nuo 2019 m. visų Lietuvos valstybės tarnautojų atranką centralizuotai organizuojančio Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Gediminas Miškinis, priežastys čia įvairios. Mažesniems, atokiau nuo pagrindinių centrų esantiems miestams sudėtingiau pritraukti reikiamą išsilavinimą turinčius specialistus. Štai Vilniuje, Kaune į vieną valstybės tarnautojo vietą būna ir 70, ir 90 pretendentų. O tokiuose nedideliuose miestuose kaip Anykščiai, Ignalina, Visaginas – vos po keletą ir tie patys dažnai neatitinka keliamų išsilavinimo, patirties reikalavimų. O pasitaiko, kad ir nė vieno prašymo nesulaukiama. Tiesiog mažame mieste nėra reikalingų specialistų, o iš didmiesčių juos atsivilioti sunkoka.
Ir visgi bandyti būtina ir tam reikalinga kuo platesnė informacijos apie skelbiamus konkursus sklaida. Visi konkursai į valstybės tarnybą skelbiami Valstybės tarnybos portale ir įstaigų interneto svetainėse, Valstybės tarnybos departamentas yra sudaręs sutartis su populiariausiais darbo paieškos portalais, apie naujausius skelbimus informuoja savo „Linkedin“ paskyroje. Tačiau akivaizdu, kad to nepakanka. Pasak Valstybės tarnybos departamento direktoriaus, būtina, kad ir pačios įstaigos aktyviau viešintų savo konkursus socialiniuose tinkluose, vietinėje spaudoje, gal net kaimyninių regionų spaudoje, bendradarbiautų su aukštosiomis mokyklomis.
Abejojantiems, ar šiuolaikinė valstybės tarnautojų atranka yra skaidri, G. Miškinis teigia, kad
nepotizmui atrankoje į valstybės tarnybą praktiškai nebėra galimybių. Mat atranka vyksta centralizuotai. Tarnautojo ieškančios įstaigos atstovai, kurie teoriškai galėtų turėti interesą atrinkti kokį konkretų žmogų, pretendentų vertinimo komisijose sudaro mažumą. Didžioji dalis komisijos narių yra Valstybės tarnybos departamento specialistai, taigi jų vertinimai turi persvarą.
Taip pat taikoma ir daugiau priemonių siekiant kuo didesnio konkursų skaidrumo. Pavyzdžiui, suvienodinti pareigybių aprašymai, eliminuojant galimybę pareigybės aprašymą pritaikyti prie konkretaus pretendento – identiškoms pareigybėms taikomi tokie patys išsilavinimo, patirties, kompetencijų reikalavimai.
Visi valstybės tarnautojų konkursai yra skelbiami viešai – Valstybės tarnybos portale.
Kviečiame sekti Valstybės tarnybos departamentą „Linkedin“ tinkle.
