Laukinių paukščių, skirtingai nei vilkų, padarytos žalos gyventojams valstybė nekompensuos. Jeigu Seimas parlamentarų pataisą būtų priėmęs, tokioms kompensacijoms biudžete būtų tekę numatyti apie 6 mln. eurų.
Už tokią tokią Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisą, kurią siūlė „valstiečiai“ Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas ir Aurimas Gaidžiūnas, ketvirtadienį balsavo 37 Seimo nariai prieš – 10, o susilaikė 30.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys prognozavo, kad tokiomis kompensacijomis visų pirma pasinaudotų stambieji ūkininkai. Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė abejojo, ar tokioms kompensacijoms pritartų Briuselis.
„Neleistų naudoti lėšų kompensuoti. (…) Juo labiau, kad būtų kreiptasi kompensacijos įvairias atvejais. Tarkim, varnėnai nulesė vyšnias, kregždutės apdergė nudažyto namo sienas, čia būtų įvairiausių interpretacijų ir aspektų, o žalos atlyginimas biudžetui būtų didelė našta“, – aiškino ji.
Tuo tarpu „valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad kompensacijos reikalingos.
„Kompensacijos turėtų būti. Galime diskutuoti dėl jų dydžio, žalos dydžio, kitų dalykų. Bet pavyzdys, netgi dabar, jeigu laukiniai žvėrys padaro tam tikrą žalą, yra tam tikras kompensacijos mechanizmas, kaip tai yra atlyginama“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas.
Parlamentarai siūlė įpareigoti aplinkos ir žemės ūkio ministrus nustatytų saugomų gyvūnų sąrašą, už kurių padarytą žalą būtų atlyginama.
