Kantrybės mums visiems tikrai prireiks

Artėja Šventos Kalėdos ir Naujieji metai. Ne tik Anykščių mieste, bet ir rajono miesteliuose ir kaimuose suspindo išpuoselėtos kalėdinės eglutės, gyventojų kiemuose ir namų languose mirksi girliandos. Kalėdines dainas per šias šventes keičia nenuginčijamas šio sezono hitas – pagal poeto Justino Marcinkevičiaus eiles sukurtas Eurikos Masytės kūrinys „Laisvė“.

„Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,/ Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, /Taip kaip uždaro vakarą naktis,/ O tu man atsakai /…/“. Vėl karantinas.
Ko gero, ir per šias šventes, kaip per Velykas, dviratininkas Artūras mins iš Anykščių į Ukmergę, tikėdamasis aplankyti savo artimuosius. Pamenat, kaip jam tuomet baigėsi kelionė? Prie Ukmergės įrengtame kontrolės poste policijos pareigūnams Artūrą teko paprašyti apsisukti ir šis, vargšas, dviračiu mynė atgal į Anykščius.
Šis nutikimas – graži pamoka, kad griežtomis karantino sąlygomis laiką geriau leisti namuose. Net jei Jums kyla tokie ir panašūs klausimai, kokius užduoda kai kurie portalo anyksta.lt skaitytojai: „ O tai kaip bus, jei gyvenu ažuožeriuose, bet esu ir registruota Anyksciuose ? Tipo, negalesiu vaziuot i anykscius ?“ (komentaro kalba netaisyta, red.pastaba).
Kiekviena dieną „Anykšta“ skelbia nerimą keliančias žinias apie augantį užsikrėtimų koronavirusu skaičių. Anądien rytą gavau kolegos Vidmanto Šmigelsko, redakcijoje dar vadinamo Vidu, SMS žinutę su prašymu parengti pranešimą portalui anyksta.lt apie užsikrėtimus per parą koronavirusu Anykščių rajone.
Atrašau jam: „Kovidas pats nedaro“. „Nu“, – man atrašo kolega. Po ilgos pauzės ateina dar viena V.Šmigelsko SMS žinutė: „Tik dabar „dašuto“, – vėliau sulaukiu besijuokiančio kolegos skambučio.
„Kovidas“ – jis visur šalia. Tiesa, tas, su barzda, rodos, nepavojingas, nors kas ten žino…
Beje, prieš karantino sugriežtinimus dar spėjau užšokti į kirpyklą. Kuomet atsisėdęs į kirpėjos kėdę paprašiau manąją barzdą nurėžti kuo trumpiau, ši lyg ir suglumo, pamanė, kad juokauju. Paaiškinau kirpėjai, kad iš po apsauginės veido kaukės barzdos vis tiek nesimato. „Taip, barzda dar ir trukdo priglusti apsauginei veido kaukei“, – konstatavo kirpėja. Ir ji buvo teisi. Po to kirpyklas uždarė. Panašu, kad barzdočių ir ilgaplaukių Anykščiuose daugės. Prieš vasaros festivalį „Devilstone“, kuris šiemet, viliuosi, įvyks, išvaizdos pokyčiai labai tiks prie bendro konteksto mieste…
Kai viskas per karantiną uždaroma, neuždarytas lieka Anykščių miesto turgus. Skelbiama, kad turguje bus prekiaujama tik maisto produktais, eglutėmis ir „kitais medeliais, skirtais šventėms“. Bandau įsivaizduoti, kas tie „kiti medeliai, skirti šventėms“, tačiau, rodos, karantinas suvaržė net fantaziją. O žmonės komentaruose rypauja neįsivaizduojantys Anykščių turgaus be „padevalkės“. Na ir kas, kad per karantiną namie gali sėdėti su treningais, noro puoštis iš moterų net ir tokiomis sąlygomis neatimsi.
„Niekas manes kitas nepapuos kaip as pati save, kai einu originaliai pasipuosusi, tai moterys atsisuka , trauko peciais ir stebisi, nu bet ir atrodo kaip is kito pasaulio, Anyksciuose tokios kitos ir su ziburiu nerasi, stai ka reiskia nusimanyt kaip reika rengtis madingai“, – apie tai, kaip savo garderobu rūpinasi Anykščių „pievelėje“, portale anyksta.lt išdidžiai dalijasi Aušra(jos komentaro kalba netaisyta, red.pastaba). Tikiu, kad ji, prieš užsidėdama apsauginę veido kaukę, dar pasidažo ir lūpas.
Ištuštėjo per karantiną miestas, tačiau net ir tokiomis sąlygomis Anykščiuose atsiranda kažkas nauja. Kairiajame Šventosios upės take, ant vieno žibinto stulpo, atsirado atminimo ženklas žvejui Albinui. Slapčia, netikėtai, lygiai taip, kaip šį pasaulį paliko legendinis žvejys, žuvis gaudęs „unt kuntrybes”.
„Kuntrybės” artimiausiomis savaitėmis mums visiems tikrai prireiks. Aušrai, kuri puošiasi, tačiau per karantiną galbūt neturi prieš ką pasipuikuoti, Artūrui, kuriam su dviračiu labai knieti patekti į Ukmergę, skaitytojai, kuri abejoja, ar iš Ažuožerių galima atvažiuoti į Anykščius, močiutei, į kurios namų duris anūkai šįkart nepasibels…